Sausio 27 d.
Ilgai nesnaudę, išsikraustėme iš vienos nakties prieglobsčio. Išvažiavome palei pietinę Kipro pakrantę į vakarus. Tikslų turime nemažai, kuriuos pakeliui ir įgyvendinsime.
Šios dienos maršrutas atrodė štai taip:
Pirmiausia sustojome Limasolio centre, valandą pavaikščiojome pagrindines senamiesčio gatveles, prisilietėm prie viduramžių pilies (XIV a.), kurioje yra įrengtas Kipro Viduramžių muziejus. Senamiestyje nusipirkom keletą suvenyrų.
Toliau važiavome į Akrotiri pusiasalį. Pakeliui pravažiavome karinę bazę, kurioje vėlgi įspėjami ženklai, kad draudžiama sustoti bei fotografuoti. Taip cykiai "ausis suglaudę" ir pravažiuojame :D sustojome pievoje, kur matyti įdomios antenos, bei kito Kipro salos druskos ežero peizažas. Tolumoje matėsi mažyčiai šviesiai rožiniai taškeliai - flamingai. Čia taip pat kažkada buvo jūros dalis, įlanka, o šiandien yra druskingas ežeras, jame flamingai maitinasi įvairiais jūros gyviais.
Toliau važiuojame link kačių prieglaudos. GPS prietaisas mus vedė artimiausiu, bet ne pačiu patogiausiu keliuku, na toks kaip daržo kelias kaime :D ir vis prisimenam, kaip autonuomos darbuotoja pabrėžė "no off road" - t.y. nevažiuoti tam nepritaikytomis vietomis :D na, už tai mes labai atsargiai, bet pravažiavome. Prie kačių prieglaudos norėjome surasti lobiuką (geocaching), bet nepavyko, tai vietoj to prisiskynėme kitoj kelio pusėj augančių apelsinų. Prie kačių prieglaudos per tvorą pamiauksėjome su likimo nuskriaustomis katytėmis.
Toliau mūsų kelias veda į "Kačių vienuolyną". Iš tikro jis vadinasi Švento Nikolo vienuolynas, bet šio vienuolyno istorijoje yra kačių, tad jis taip liaudiškai ir vadinasi. Atvykus, mus, kaip pridera, pasitiko du juodi ilgaplaukiai katinai :D tikri vienuoliai :D Tačiau toliau - nieko labai įspūdingo nepamatėm. Daug kur vaikščioti negalima, uždaryta, kelios (kokios 10 ) kačių šildosi saulutėje. Pats vienuolyno pastatas labai paprastas, nors ir su gražiom arkom.
Pasidarę keletą nuotraukų, keliaunam toliau. O čia daugiau įdomios istorijos apie kačių vienuolyną.
Atvažiuojame prie Kolosi pilies. Tai akmeninė, trijų aukštų, gana paprastos architektūros viduramžių tvirtovė, kuri anksčiau buvo valdovų rezidencija. Čia susižadėjo Ričardas Liūtaširdis su savo išrinktąja Berengarija Navariete. Pilis statyta XV a. Apvaikščiojom, apžiūrėjom, lietuvių sutikom.
Kažkuriam prieš kelionę skaitytame tinklaraštyje radau tokią informaciją (ji man patiko, todėl dalinuosi) - "Viduramžiais riteriai rengė kryžiaus žygius išvaduoti Jeruzalę nuo kitatikių. Kai arabai užėmė Jeruzalę ir Akros pilį (riterių bastionas dabartinėje Izraelio teritorijoje), riteriai persikėlė į Kiprą. Kolosi pilyje gyveno ir dirbo komandoras, nuo jo vadinamas vietinis likerinis vynas "Commandaria". Vynų karalius arba karalių vynas. Vėliau luzinjaniečių prancūzų karalių dinastija vadovavo iš čia Jeruzalei, Kiprui, Armėnijai."
Po to savo automobiliuke užkandžiavom, ir mus nužiūrėjo viena kiprietė iš kito automobilio, ir kai vienas iš mūsų išlipo iš mašinos, ji pasikvietė, paklausė, ar esame turistai, ir padovanojo maišelį mandarinų, priskintų savo sode :) Labai skanūs, saldūs sultingi mandarinai buvo :) mmm..
Iš čia patraukėme link Kourion vietovės. Tai nuo antikos laikų išlikę buvusio antikinio miesto griuvėsiai. Teatras bene išlikęs geriausiai. Pastatai taip pat labai neblogai matosi, kaip buvo išplanuoti, atkasta ir restauruota nemažai to meto puošnių mozaikų. Įspūdingos apimties Eustolijaus namas su mozaikomis, toliau teatras, su vaizdu į jūrą, dar toliau - išlikę romėno namo, sugriuvusio per stiprų žemės drebėjimą griuvėsiai. Atkasinėjant buvo rasti ir to meto žmonių bei gyvūnų palaikai. Toliau bazilika, pirčių kompleksas, Gladiatorių bei Achilo namas.
Nuo šio antikinio miesto į jūrą matėsi neblogas paplūdimys su uolomis, kurios man priminė Tenerifėje esančias Los Gigantes, žinoma, ne tokios didelės, bet pats išsidėstymas ir vaizdas :) Įsidėmėjau, kuri tai vieta, kad paskutinę dieną grįžtant galėtume čia dar užsukti į Kourion paplūdimį.
Prisisotinę antikinio palikimo patraukėme toliau. Pakeliui į Paphos Sustojome prie "Olando kepurės", o iš tikro, tai ant įspūdingų baltų aukštų skardžių, atsiveriančių į žydrą Viduržemio jūrą. Tolumoje pamatėme ir savo sekantį tikslą - Afroditės uolas.
Toliau sustojome prie Nuodėmės akmens - Petra tou Romiou. Pagal graikų mitologiją ši vieta yra Afroditės (grožio ir meilės deivės), atsiradusios iš jūros putos, gimimo vieta. Vieni mano, kad apiplaukus aplink uolą, žmonės tampa vaisingi, kiti mano, jog tai atneša laimę ar net jaunina. Kipras kadaise buvo Afroditės kulto centras.
Atvykome čia jau į pavakarę. Saulei leidžiantis tos uolos nuostabiai apšviečiamos. Labai gražu.
Aplink jaunystės akmenį plaukė pora rusakalbių, jie tikėjosi atjaunėsiantys. Nuo kranto moterys šaukė - nebeplauk daugiau, o tai nepilnamečiu pavirsi. O Giedrius užsikabarojo ant vienos iš didžiausių uolų šiame krante.
Jau tamsoje nuvykome į dar vienus mūsų nakvynės namus, kuriuose apsistojome trims naktims.
V dalis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą