Anksti ryte susipakavome visus savo daiktus ir išvažiavome. Į Larnaką sugrįšime tik paskutinei nakčiai prieš skrydį namo. Kitas naktis nakvosime kitose salos vietose. Tad šiandienos tikslas - pravažiuoti Troodos kalnais ir nusileisti Limasolyje, kur esame užsisakę nakvynę apartamentuose vienai nakčiai.
Užvakar 'susipažinome' su Agia Napos akveduku, o Larnakoje, netoli Druskos ežero ir ne taip toli nuo mūsų išsinuomotų apartamentų, yra štai toks akvedukas:
Į Troodos kalnų masyvą pasiūliau įvažiuoti iš šiaurinės pusės. Mūsų maršrutas atrodė štai taip:
Įvažiavus į kalnus mus pasitiko štai toks netikėtumas:
Pakeliui užsukome į kalnų kaimelį Oikos. O 'oikos' reiškia - namas, būstas :) Bet ilgai čia neužsibuvome.
Kaimelio laikrodis rodė du skirtingus laikus ir nė vienas teisingai, dėl jo net susimėčiau dėl Kipro laiko, ir iki pat skrydžio dienos išvakarių nebuvau tikra, kad čia tikrai ta pati laiko juosta, kaip ir Lietuvoje :D
Toliau važiuojame link Kiko (Kykkos) vienuolyno. Pakeliui sniegas ir palmės
Apie 11 val. jau buvome prie Kiko vienuolyno. Tai turtingiausias ir žymiausias Kipro vienuolynas, labai puošnus, ir šiuo metu veikiantis. Kai mes atvykome buvo labai tylu, o kažkuriose patalpose, kur turistams įėjimas draudžiamas, vyko kažkokios paskaitos ar kitokie užsiėmimai.
Užėjome į vienuolyno bažnyčią, altorius spindi auksu. Bažnytėlė garsi tuo, kad čia, altoriuje saugomas mergelės Marijos paveikslas, kurį nutapė pats evangelistas Lukas. Mums jau beišeinant, į bažnyčią užėjo maža grupelė turistų su gidu, tad jam baigus greitakalbę, jo ir užklausiau - tai kur yra tas žymusis paveikslas? - jis parodė - tai ten, altoriuj, per vidurį. - sakau - bet jis uždengtas? jo negalima pamatyti? - Tai jis visiškai suprantamai pritarė, sako - taip, bet užtai jį galima pabučiuoti (!). Sukėlė man šypseną :D
Ir iš tikrųjų, tikintieji eina pro altorių nuo vieno šono, pabučiuoja paveikslą, maldelę sukalba, tada prie kitos ikonos ir taip iki kito šono. Pirmą kartą matau tokią tradiciją, bet čia turbūt ortodoksiška, tiesiog anksčiau su tuo nesusidūrus.
Pasirodo į tą įžymiąją mergelės Marijos ikoną niekada nežiūrima, nes tikima, kad dėl to galima susilaukti bausmės, todėl ikona beveik visą laiką yra uždengta.
Po to išgirdau, kaip gidas savo turistams paminėjo, kad šone yra Šventųjų tam tikrų kūno dalių 'saugykla', ir paminėjo, kad visi vienuolynai tai turi. Man vėlgi buvo naujiena, pirmą kartą sužinojau, kad šventųjų kūno dalys saugomos paauksuotose dėžutėse, truputėlį atidengta - matosi kaulo dalis, šalia įrašai - kieno tai. Kai kuriose dėžutėse - kaukolių dalys, kitose - žandikauliai, bet daugiausia tai rankos. brrr...
Važiuojam apsnigtais kalnų keliais toliau. Stabtelime gražesnėje vietoje.
Labai norime užvažiuoti į Olimpo kalną - tai pati aukščiausia Kipro salos vieta.
Prodromos kaimelyje pamatome ženklą, kad rekomenduojamos grandinės ant padangų. Bet mes tai jų neturim. Ir iš pradžių kelias neatrodo toks jau ir neįvažiuojamas. Optimistiškai važiuojam aukštyn, kelias snieguotas. Kai kur net mūsų plikos padangos neįkabina, praslysta. Mes išlipam, mašina palengvėja, kažkiek pavažiuoja, kažkiek pastumiam, paskui vėl sulipam į mašiniuką, po to vėl neįkanda mūsų ratai kelio, vėl išlipam. Taip sukorėm apie 5 km. Ir likus tik 2-3 kilometrams iki viršūnės, pamatėme, kokį dar statų kelią reikės įveikti, ir supasavome... Dar kaip tik pravažiavo sniego valytuvas. Dar pamėginome labiau pravalytu keliu pavažiuoti, tačiau mašiniukas nė iš vietos. Ne visiems buvo lengva lipti į įkalnę. Tiesiog nebuvome tam pasiruošę. Gaila gaila, bet teko apsisukti..
Pasigrožėjome apsnigta Olimpo kalno gamta.
Gerai, kad tai ne vienintelis kelias. Iš Prodromos eina dar pora kelių, kuriais galima nusileisti į kitą Troodos kalnų pusę.
Nusileidę už Pano Platres pasukome link Milomeris krioklio. Čia keliukas irgi atrodė įdomus, vis dar tarpais su sniegu, ir kelio danga išraižyta, kad būtų mažesnė paslydimo galimybė. Keliukas nubarstytas nuo kalno byrančiais akmenukais. Sėkmingai privažiavome. Iki krioklio dar reikia nusileisti įrengtais laiptais.
O čia mūsų ketveriukės pirmasis 'selfis' :)
Toliau važiuojame/leidžiamės link pakrantės. Atvykstame į Limasolį. Prie mūsų hotelio auga bananai :D ir citrinos. Kontrastas po snieguotos dienos :)
Apartamentai prie judrios gatvės. Naktį girdėsime greitai pravažiuojančias mašinas.
Tačiau visai netoli ir paplūdimys, tad vakarą praleidžiame vaikštinėdami Viduržemio jūros pakrante. Užmatėme ir besimaudančių jūroje :)
Ir dienos užbaigimui apsilankome vietinėje kebabinėje :)
IV dalis: Katės, Antika, Viduramžiai, Afroditė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą