Brač sala. (Kroatija 2015. V dalis)

ankstesnė - IV dalis. Gilyn ir aukštyn: Po vandeniu. Kalnų diena.

Rugpjūčio 9 diena.
Ryte dar nebuvo numatyta, ką šiandien veiksime. Po vėlyvų pusryčių nutarėme, kad kelsimės į Brač salą.

Manau, kad per vėlai išsiruošėme, o ir internete pateikti keltų tvarkaraščiai neatitiko tikrovės.
Atvykus į perkėlą, informacijos skyrelyje galima gauti visų keltų tvarkaraščius. Gaila, kad visa tai mes padarėme per vėlai. Vien plaukimas trunka apie 1 h. Dėl visų šių priežasčių daug laiko salos pažinimui neturėjome.

 Atplaukėme iš Split į Supetar :)

Kadangi taip visur buvo reklamuojamas Auksinio rago kyšulys, esantis prie miesto Bol, tad link jo ir patraukėme. Apie 35 km kad pervažiuoti salą skersai ir 'persiristi' per kalną (Brač sala yra aukščiausia Adrijos jūros sala).

Pakeliui matėme vien alyvuogių medžių laukus, pušynus ir šiek tiek vynuogynų.
Atvykę prie Zlatni rat nemaloniai nustebome, kad ir čia mašinos parkavimas mokamas (gerai bent jau kad su pavėsiu).. na, bet juk ir pas mus Giruliuose, Melnragėj, visur taip pat mokama..

Tualetai, dušai, persirengimo kabinos - viskas mokama, ir neatrodė pigiai. Pliažas gražus, bet pilnut pilnutėlis žmonių. Nepaisant visko, ištvėrus karštą orą, buvo labai smagu ir gera pasimaudyti. Vandenukas, bent jau man, labai labai patiko. Ir žvyriukas čia švelnus, pirmą kart galėjome maudytis be batų :)

Šalia esantis miestelis Bol yra pats seniausias miestas Brač salos pakrantėje (Adrijos jūroje Vidurio Dalmatijoje) Pasak rašytinių šaltinių Bol buvo įkurtas dar mūsų eros pradžioje, o gal net ir anksčiau ir nuo tų laikų yra laikomas vienu gražiausių ir patraukliausių poilsio vietų Vidurio Dalmatijoje ir visoje Kroatijoje. Per amžius Bol mieste keitėsi daug civilizacijų ir kultūrų (graikų, romėnų, venecijiečių ir kt.), kurios visos paliko mieste savo materialinius bei dvasinius pėdsakus, kuriuos ir dabar galima pastebėti Bol architektūroje bei gyventojų būde. (topturo informacija) Labai gaila, kad neturėjome daugiau laiko...

Porą valandų pailsėję, pasimėgavę saulės spinduliais bei žydru pakrantės vandeniu, patraukėme vėl į kalną. ketinome persikelti keltu iš kito salos miestelio Sumartin.

Atvykome, atsistojome į automobilių eilę. Išlipę iš mašinos ėjome išsiaiškinti, kaip čia kas. Sužinojome, kad kelia tik tam tikrą skaičių mašinų (yra nurodytas tikslus skaičius), tiesiog į keltą daugiau netelpa - mažesni keltai. Pasiskaičiavome nuo eilės priekio iki mūsų - mes netelpame. Operatyviai susižiūrėjome, kada plaukia keltas iš to paties miestelio į kurį ir atplaukėme, supratome, kad turime tuojau pat išvažiuoti - vėlgi apie 50 km. Šiuo keliu važiuojant matėme bent 4 saulėlydžius :D Beveik kaip Mažajam Prince :)

Į keltą spėjome. Jau tamsoje parplaukėme į Split.

skaityti toliau - VI dalis. Dubrovnikas