2014 m. balandžio 14 d., pirmadienis

Pėsčiųjų žygis "Kęstutėnai" 2014

"Taigis taigis taigis"
Taigi, kadangi pernai dalyvaujant Kęstutėnų žygyje patyrėme nepamirštamų įspūdžių, lengva ranka pasirašėme dalyvauti ir šiemet, tuo labiau, kad buvo siūlomi du maršrutai - 21 km ir 32 km. Pernai 'žirgliuojant' paskutinius du kilometrus, patyrusi didokus skausmus klubuose nutariau šiemet nesuteikti galimybės pasikankinimui ir palaikyti Aušrinei kompaniją žygiuojant 21 km trasą.
Taigi, kaip žemėlapyje ir matome - trasos persidengia tik paskutiniame žygio trečdalyje. Šis žygis skiriamas Virtukų kautynėms, įvykusioms 1945 m. liepos 22 d.

Ankstų šeštadienio rytą susirenkame visi 6 pasiryžę žygeiviai ir mūsų automobiliu važiuojame už Raseinių, [.....ant Dubysos,...] . Kelionė praėjo be jokių nesklandumų ir mes sėkmingai pasiekėme Lyduvėnus, bei įsiamžinome prie įžymiojo geležinkelio tilto. Šis geležinkelio tiltas yra ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) tiltas Lietuvoje, jis tikrai įspūdingas!


Čia susitikome ir susipažinome su Martyno "kalnų bendražyge" - Sandra, kuri irgi buvo nusiteikusi žygiuoti "tik" 21 km.

Gavus startą, pajudėjusi didžiulė minia nusinešė mūsų labiau nusiteikusius žygeivius: Liną, Martyną, Nerijų ir Gretą, bei su jais kartu ir Sandrą :D.


Mudvi su Aušrine atsilaikėme prieš minios srovę ir po kelių sekundžių pamatėme irgi nemenką būrį žygeivių, patraukusių mūsų numatyto maršruto linkme, t.y. į priešingą pusę, nei "32-tukai". Pajaučiau pareigą paskambinti ir pasakyti, jog jeigu Sandra vis tik nori eiti 21 km, tai ji turėtų grįžti :)
Tad teko praleisti gražų būrį linksmai žygiuojančių ir tik sulaukus mūsų "avies paklydėlės" :D pradėti žygį. Taip ir nebepavijome gausaus būrio žygeivių, tik žvilgsniu tolumoj prisijungėm, kai driekėsi ilgas tiesus kelias. :)
Tad žygiavome gražiai ir ramiai gražiu Dubysos slėniu. Oras buvo puikus, vaizdai tikrai verti, kad juos pamatytume. Šlaituose mums nuolat šypsojosi žibuoklės.. ir mes joms šypsojomės :)


Galima sakyti, kad net nepastebėjome, kaip pražygiavome pusę savo maršruto. Kadangi nuo starto už 5 km tikėjomės kontrolės punkto, žemėlapyje pažymėto "KP5", taip žygiavom žygiavom ir priėjom Padubysio gyvenvietę. Vadinasi punktas skirtas ne mums.. o taip smagu gauti antspaudus į žygeivio lapelius :)


 "Trisdešimtukai" surinko net po 5 antspaudus, o "dvidešimtukai" gavom tik po 2.. :)
Taigi, atžygiavus į mums pirmąjį kontrolės punktą prisėdome pailsėti (nors dorai dar ir nepavargome), pabandėme susiskambinti su "trisdešimtukais", kurie pasirodo irgi išsiskyrė po du: Greta su Nerijum gerokai 'atsiplėšė' nuo Lino su Martynu. Sužinoję, kad jei laukti jų, tai tektų laukti valandą, nutarėm šitaip nesiaukoti :D tad užkandusios, pasistiprinusios patraukėme toliau. Tuo labiau, kad stovint darėsi šalta, o ir krapnoti pradėjo...

Bežygiuojant nuobodžiais žvyrkeliais, mudvi su Aušrine pernai patyrusios, kas yra tikras klampojimas pažliugusiais lauko keliukais, molėtomis pievomis, tarsi neįtikėtiną istoriją pasakojom Sandrai, kaip buvo smagu žygiuoti pernai; :D ir truputį nuogąstavom, kad šiųmetinis žygis tiesiog per lengvas :D ... kol nepriėjome miško kel... ne, ten keliuko nebuvo :) ten buvo tiesiog tikras klampojimas per miško pelkes :D ir batas smigo iki pusės (žinoma, jei teisingai eini, o jei ne tai gali ir iki kelių įsimerkt) :)


Be šio partizaniško tako per mišką ieškojimo, klampojimo ir batų prisėmimo žygis "Kęstutėnai" būtų nebetekęs to įspūdžio, kurį patyrėme pernai :D.



Taigi dar prieš ruošiantis užrakinti mašiną, Linas garsiai pagalvojo, kad gal eis su sandalais,... mes, moterys :D, paprotinom, kad vis tik eitų su batais :D Tad peržengus pirmąsias pelkes parašiau Linui žinutę "gerai, kad tu ne su basutėm :) " Taip norėjau sukelti intrigą, mat didžiuma kelių driekėsi sausais keliais, o jie, eidami 30 km dar nebuvo atkeliavę iki šio smagaus pelkių ruožo.

Taigi taigi... bebaiginėjant bendrą mėlyno ir raudono maršruto atkarpą, kur keliai ir vėl išsiskiria, mus aplenkė (!!!) Greta su Nerijum :) Žygiavo neatsigręždami :D šaunuoliai :)))
Keliai ir vėl išsiskyrė, o po to ir vėl susijungė, kadangi "trisdešimtukams" ši atkarpa buvo ilgesnė, tad antroje bendroje atkarpoje vėl buvome priekyje :) bet ir čia prieš pat finišą jiedu ir vėl mumis aplenkė :D
Finišą pasiekėme po 5 valandų žygiavimo. Gavome užtarnautus diplomus bei antspaudus į žygeivių pasus :) Tik pasislėpus po stogu - pradėjo smarkiai lyti. Dar po valandos sulaukėme ir likusių "trisdešimtukų" - Lino su Martynu (o čia jų žygiavimo telemetriniai duomenys). Kai jie atėjo ir lyti nustojo :D Tad susipakavome ir patraukėme atgalios, pakeliuj, kaip ir ketinome, užsukome rodyklės "Gražusis ąžuolas 4" kryptimi (((ten gi lobiukas paslėptas - Geocaching))) :) ir nepasigailėjome. Ąžuolas tikrai gražus :D ir didelis



Va taip smagiai praleidome pavasario šeštadienį :)


P.S. kai kurios nuotraukos pasiskolintos iš FB: iš čia, iš čia  ir iš čia, ačiū.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą