Boružėlių kelionės per pievas: Pafosas. Akamas. Kelionės pabaiga. (Kipras VI dalis)

V dalis
2016 m. sausio 29 d.

..su Linu labai labai norėjome vis dėl to pereiti tą trasą Akamo pusiasalyje.. tad prie pusryčių stalo savo bendrakeleiviams pristatėme šios dienos veiklas: pirmiausia apsilankysime Pafoso miestelyje, apžiūrėsime svarbiausiais lankytinas vietas. Greta Pafoso senamiesčio, visai netoli pilies yra dar vienas antikinis miestas "Kato Pafos", toks kaip mes jau Courion lankėmės. Jis taip pat gana didelis, jame vėlgi galima praleisti kelias valandas, (bet mes taip norime kalnų ir gamtos!) tad "balsų dauguma" nutarėme į antikinio miesto muziejų nevykti.

Pafoso uoste stūkso viduramžių tvirtovė (XIII a. pastatyta, nugriauta ir vėl atstatyta 1780 m.), kuri kadaise buvo skirta apsaugoti uostą, vėliau naudota kaip kalėjimas, sandėlis. Iš išorės - labai paprastos architektūros.
Graži, saulėta diena, kaip tik pasikabarojimui ant akmenuotos krantinės.

Kitas įdomus objektas - Panagia Chrysopolitissa bazilika - IV a. pastatyta ir VII a. sugriauta arabų antpuolių metu.

XIII a. ant senosios baziliko griuvėsių, pastatyta Agia Kyriaki bažnyčia.

Iki šių dienų išlikę sugriautos bazilikos mozaikinės grindys (lauke).

Čia pat išlikę ir greta stovėjusios gotikinės bažnyčios griuvėsiai, ji buvo statyta 13 amžiuje, Osmanų laikotarpiu buvo paversta mečete, o XVI a. visai sugriauta.

Tarp visų griuvėsių išlikę nemažai kolonų, iš kurių prie vienos (balčiausios), pasak legendos, pririšę plakė apaštalą Paulių.

Daugiau info: čia

Po to pavažiavome iki kito įdomaus lankytino objekto - Karalių kapaviečių.

Pafose išlikę IV a. pr. Kr. Karalių kapavietės – didžiulis nekropolis. Požeminės kapavietės buvo išskaptuotos uolose, kai kurios iš jų papuoštos freskomis. Nors kapavietės vadinamos Karalių vardu, archeologai teigia, kad šioje vietoje karaliai nebuvo laidojami. Šį vardą nekropolis gavo dėl savo masto ir didingumo. Šios kapavietės įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai viena unikaliausių archeologinių vietovių Kipro saloje.

Palandžioję po kapavietes važiuojame į vakar lankytą Akamo pusiasalį.

pakeliui sutinkame ožkų kaimenę

Giedrių su Jūrate išleidome pakrantėje esančiame miestelyje, o patys skubėjome į "trasą".

Vakar bekopiant tik girdėjome kalnų ožkų varpelius, o šiandien su mumis kartu visa banda kurį laiką tilindžiuodamos ėjo.

Vaizdai kalba patys už save.

Priėjome kryžkelę, prie Adonio ąžuolo, kur išsiskiria Afroditės ir Adonio keliai. Pasirenkame tą, kuris veda per kalną ir išveda į pakrantę. Tai Afroditės "trailas".

Lipam į kalną, artėjam link viršūnės, ir čia sutinkam ožkų, ..

..einam einam, kada gi ta viršūnė?.. ir opa - kelias jau nuo viršūnės nusisuka ir eina tolyn. Neee, mums netinka, mes norim ir į viršūnę. Ji čia pat, "ranka pasiekiama" - už 20 metrų į viršų - tai tiesiog kaip matėm taip ir kopėm viršun. Užkopėm, keliukas liko žemai. Prisėdom, pasidairėm, pasidžiaugėm.

Tada atgal į keliuką ir tolyn. Taip - vis dar tolyn, kelias dar tik užsilenkė, bet dar negrįžta - bet čia jau pusiaukelė :) toliau kelias eis tik žemyn, vadinasi ir žingsnis bus spartesnis.

Išėjome į kalno šlaitą. Prie nuostabių nuokalnės vaizdų mus pasitiko ir šiek tiek neįprastas :D

Toliau jau zigzagu leidomės žemyn.

Vaizdai pasakiški.

Dar truputis grožio ir paskutiniai du kilometrai lygiu žvyrkeliu palei pakrantę.

O čia ir dar viena ožkytė :D netikėtoj vietoj.

Skubam į mašiniuką, pasiimam savo bendrakeleivius ir šiaušiam namučio.

Sausio 30 d.

Šiandienos tikslas - parsigauti iš Pafoso į Larnaką, pakeliui užsukant ir aplankant įdomesnes vietas.

Dar kartą aplankome Afroditės gimimo vietą. Kitoks apšvietimas - ir vaizdai kitokie.

Užsukam į nusižiūrėtąjį Kourion paplūdimį, pasidžiaugiam paskutine šilta diena. Nes ryt jau skrydis į lietuvišką sausio mėnesį. Tikėjomės pasimaudyti, deja, mums kliuvo šaltesnis Kipro oras ir vanduo buvo atvėsęs. Tiems, kurie rytoj atskris tuo lėktuvu, su kuriuo mus išskraidins, pasisekė labiau :)

Aplankome veikiantį moterų vienuolyną Agios Georgios Alamanos. Tik iš lauko. (tikėtina, kad galima ir į vidų patekt, bet mums ir taip užteko).

Kiek pastebėjom, čia labai labai daug Georgijų. - ir apartamentai pas George ir akmuo įstrigęs - Gorge, Pafose vėlgi gyvenome George st club, čia vėl Georgo vienuolynas - su tikru Jurgiu ir drakonu.

Po to užsukome į Governor's paplūdimį, kurį aplankyti rekomendavo mano draugė Eglė. Iš tiesų labai įdomu - kontrastinga - juodas smėlis, baltos uolos.

Iš istorinių vietų dar buvo verta užsukti į Chirokitiją (35 km iki Larnakos). UNESCO saugoma Chirokitija (Choirokoitia) – atkurta neolitinio laikotarpio gyvenvietė, egzistavusi VII−IV tūkst. pr. m. e. Tai bene žymiausia Kipro archeologinė vietovė. Maroni upės slėnyje išlikę buvusios neolito gyvenvietės liekanos.

Joje galima išvysti cilindro formos pastatus, kuriuos iš vienos pusės juosė gynybinė siena, o iš kitų pusių supo upė. Manoma, jog Chirokitijoje gyveno iki 600 gyventojų.

Likus apie 30 km iki Larnakos, užkilome į kalnų miestelį Lefkarą, garsėjantį sidabro dirbiniais ir siuvinėjimo rankdarbiais. buvo įdomu kaip atrodo tas "garsas" pasirodo tikrai visos parduotuvės vien tik sidabras ir nėriniai.

Susipratę, kad nieko iš to mums nereikia, mažu apvaikščiojom ir grįžom važiuoti toliau.

Grįžę į Larnaką dar užsukome į garsiąją mečetę, kurioje dar spėjome ir viduje apsilankyti (yra tam tikros lankymo valandos). Nusiavėme batus ir užėjome vidun. Kažkaip man labai nejaukiai pasirodė, aš nepratusi prie musulmonų , kaip jie klūpčioja ant kilimo, lenkiasi... Linas ramiau į viską reagavo, tad ilgėliau ir užsibuvo, jam dar aprodė keletą mečetės erdvių.