2014 m. rugpjūčio 11 d., pirmadienis

Latvija 2014. I dalis.

Maršrutas:
Penktadienis (08-08): Klaipėda-Ventspilis-Kempingas Liepenėje
Šeštadienis (08-09): Kempingas-pakeliui įvairūs objektai-Kolkos ragas-Venspilis-tas pats kempingas

Sekmadienis (08-10): Kempingas-Kuldyga-Riežupė-Pavilosta-Klaipėda

Viso gavosi 775 km
Kaip visada ar dažniausiai savo kelionėms informacijos apie lankytinas vietas, kempingus, bei kt. pirmiausia ieškau supermama.lt forume (jau beveik 10 metų kaip jame lankausi :) ) ir tai man visada pasiteisina.


Kempingas.
Kadangi daugiausia veiksmo buvo numatyta nuo Ventspilio iki Kolkos rago, o visa kita, kas arčiau Liepojos įtraukta į atsarginį planą "jei kartais viską spėtume greičiau" :) Tad penktadienio užduotis ir buvo nusigauti iki Ventspilio ir apsistoti kempinge.
Vienas iš labai rimtų pretendentų buvo "Jeni" kempingas. O jį pasirinkę tikrai nesigailėjome ir likome ten dvi naktis. Pirmiausia - internete informacija pateikta ir lietuviškai, nuteikia tikrai maloniai :) Antra - kainos (palyginus su pernykšte kelione į Suomiją - tikrai nedidelės). Kainos suaugusiam - 6 eurai, vaikams 3 eurai. Automobilio parkavimas, palapinės statymas, tualetai, dušai, virtuvė, wi-fi - viskas įskaičiuota. Man labai patiko, kad neribojamas palapinių skaičius. Tualetai tvarkingi. Gal kiek kebliau buvo su dušais - nes jie pasirodė esantys bendri (vyrams ir moterims), o pačiose dušinėse nėra kabliukų rūbams pasikabinti, tai gali kiek apsunkinti persirengimą :D
Miško keliuku iki jūros - tikrai 10 min. pėsčiomis. Pajūris panašus į mūsų Karklės-Olando kepurės.


 Žmonių - vienetai. Dar vienas dalykas - važiavome savaitgalį, įsivaizdavau, kad gali būti labai daug žmonių... Tačiau, mano nuostabai, jų tikrai buvo nedaug, taip pat ir pačiuose keliuose už Ventspilio link Kolkos rago - nepalyginsi su mūsų kelių užimtumu, pvz. kad ir į Ventės ragą.


Ventspilio įdomybės.
Sūnui buvau pažadėjusi, kad galės apsilankyti vandens atrakcionų parke. (Mes kol kas dar neesame buvę nei Druskininkų, nei VIČI, nei Jurmalos akvaparkuose). Vaikui labai patiko :) Šaunu :) Kol jis su močiute mėgavosi vandens malonumais, mes su Linu slampinėjome po miestą. Labai man patiko Ventspilio karvių parado karvutės, gaila, kad nebuvau pasidomėjusi anksčiau, o tik grįžusi internete radau, kad yra sudaryti pėsčiųjų žemėlapiai, kad aplankyti visas karvutes.



Karvės karvutės. Kodėl būtent karvės? ir kodėl paradas? kas tai per reikalas? Oficialiame parado puslapyje rašo taip: "Karvė yra gyvulys, kurį visi žino ir kuris visiems patinka. Ji dovanoja mums šypseną yra draugiška ir linksma. Parodoje eksponuojamos laisvos kūrybos menininkų sukurtos karvutės iš stiklo pluošto. Jų yra trys tipai – stovinti, gulinti ir ėdanti." Karvių paradas yra meninis labdaros renginys, kuris vyksta visame pasaulyje. Pagal Karvių parado taisykles, po karvučių pristatymo pabaigos, surengiamas aukcionas, kurio metu kiekvienas dalyvis, kuris to pageidauja, gali dalyvauti ir įsigyti kažkurią nuspalvintą karvutę. Aukcione gautos lėšos paskiriamos labdarai. Karves margina įvairių šalių menininkai, to miesto vaikai, universiteto studentai, sportininkai ir kiti žinomi to miesto, kuriame vyskta paradas, piliečiai. Daugiau informacijos galima paskaityti ir čia.


Ventspilis garsėja pramogų vaikams gausa. Viena iš pramogų - tai Vaikų miestelis, kuris įsikūręs 4 ha plote. Atvykus su vaikais į Ventspilį, čia būtina apsilankyti. Šioje žaidimų aikštelėje įrengta gausybė čiuožynių, lipynių, supynių ir kitų vaikams skirtų įrenginių, iš viso apie 40. Visos atrakcijos yra pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams. Vaikų miestelyje įsikūrusi kavinė. Vaikų miestelis veikia nuo 8 iki 22 val. (prie Vasarnicu ir Krona gatvių sankryžos).




Kadangi antroji mūsų kompanijos dalis į kelionę galėjo išvažiuoti tik po darbų, tad vakare visi ir susitikome minėtame kempinge :) Pavakarojom, iki jūros pasivaikščiojom. Oras buvo nuostabus, kaip mes sakėme - nei per karšta, nei per šalta, nei lyja, nei vėjas pučia :) O Klaipėdoje tą dieną smarkiai lijo.. :)


Sekančiai dienai turėjau sudariusi gana intensyvią (!) programą. Tad ilgai nenaktinėjome (nuo 23 val. kempinge draudžiama kelti triukšmą). Pirmieji objektai - už 10 km nuo kempingo link Kolkos rago: Oviši švyturys ir Irbenė su radioteleskopais. Iš anksto buvau sutarusi su gide, kad atvyksime 10 val. todėl turėjome pasiskubinti. Kadangi iš kempingo pajudėjome tik likus 10 minučių iki 10 val., tad lėkėme pirmiausia į Irbenę. Atvykę į vietą - neradome jokių žmonių, kurie galėtų mums pravesti ekskursiją.... :( Tada, vildamiesi sutikti kitus ekskursantus, nuvažiavome iki didžiosios RT-32 antenos...


Įdomu :) ... tačiau iš tolo pažiūrėjom, kad ir čia nieko nėra, vėl grįžome prie administracijos pastatėlio, ir vėl čia nieko neradome. Mėginau skambinti laiške nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė.... Supratome, kad pavėlavome.. Tad nusprendėme savarankiškai iš išorės apžiūrėti RT-32 anteną, o po to ir apleistą miestelį.

Irbenė - apleistas karinis miestelis, kuriame gyveno rusų kareiviai iki kariuomenės išvedimo.


Miestas-vaiduoklis garsėja milžiniškais sovietų šnipinėjimui naudotais ir vėliau paliktais radioteleskopais (mažąjį, kurį galėjo išmontuoti, išsivežė, o du didžiuosius: RT-32 ir RT-16 paliko). Buvome girdėję, kad susitarus su gide, galima aplankyti patį radiolokacijos centrą, kur galima pasikelti į radiolokacijos bokštą. Daugiau informacijos apie šį objektą, kainas bei darbo laikus rasite šiuose puslapiuose: http://virac.venta.lv/en/ , http://www.niekonaujo.lt/20101022/vaiduokliu-miestas-irbene

Tai va. Grįžome prie tos antenos tam, kad pasižiūrėti iš arčiau.



O ten atvyko keli žmogeliai... ir pati gidė, su kuria buvo tartąsi. Ji mūsų jau iš tolo šaukte klausė - ar mes buvome užsirašę ekskursijai? Patvirtinom, o ji pradėjo atsiprašinėti, kad pavėlavo. Ir mes atsiprašinėjom, kad pavėlavom :D Pasiklaususi, ar mes norėsim ne tik pažiūrėti, bet ir pasakojimo, iš karto ir pradėjo pasakoti įdomius dalykus..

Anksčiau mažesnysis radioteleskopas buvo tvarkomas ir skirtas grynai moksliniams tikslams, o didesniajame laisvu nuo tyrimų laiku buvo organizuojamos ekskursijos. Šiuo metu į didžiąją anteną neįleidžiami turistai dėl nebetvirtų konstrukcijų, o į mažąją anteną vieninteliais šiais metais leidžia apsilankyti už tam tikrą mokestį. Papasakoja šiek tiek apie istoriją, apie sumonatvimą ir pan. Po to susitikome nurodytu keliu prie kitos antenos RT-16.



O čia, nusipirkus bilietukus ir prasidėjo įdomybės ! :) Buvome įvesti į vidų, papasakota istorija,

parodyti valdymo pultai, konstrukcijos,..
 Lipome laiptais žemyn, po to - aukštyn, paskui vis aukštyn, aukštyn iki metalinių konstrukcijų, o tada metalinėmis lauko kopetėlėmis pasiekėme radioteleskopo veidrodį - "lėkštę".




Dar buvo galima užlipti į patį patį viršų, tad drąsiausieji lipome ir ten :)


Ekskursija likome labai labai patenkinti! Pilni nepakartojamų įspūdžių patraukėme toliau.

Pasakojimo tęsinys - II dalis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą