Toliau tęsėme kelionę Kolkos rago kryptimi ir aplankėme žymius Kuržemės krašto švyturius.
Pirmasis pakeliui - Mikeltornis. Tai aukščiausias Baltijos šalių švyturys, pastatytas 1957 m., jo aukštis siekia 62 metrus.
Į švyturio viršūnę veda 270-290 pakopų laiptinė :)
Vaizdas nuo viršūnės - neapsakomas: jūra, paplūdimys, miškai.. :) Šiek tiek pasigailėjome, kad nė vienas nepasiėmėme į kelionę žiūronų. Nuo šio švyturio matėme Irbenės radioteleskopą, galėjome matyti jūroje esančius Irbės bei Kolkos švyturius, tolumoje plaukiančius laivus, Šliterės švyturio viršūnėlę.. Tačiau ir be žiūronų vaizdai nenuvylė. Jei kas vyksite - būtinai pasiimkite žiūronus! :)
Traukiame toliau. 1849 metais pastatytas Šliterės švyturys. Pats jis nėra aukštas, tačiau jis stovi ant aukštos kalvos ir net 5,3 km nuo jūros pakrantės. Čia tiek daug įspūdžių, kaip Mikeltornio švyturyje nepatyrėme, tačiau priešingai nei ten, į jį užlipo ir močiutė bei Jokūbas :), užlipus atsidūrėme 102 m virš jūros lygio.
Truputį nuvylė, kad viršūnėje nebuvo atviras balkonas, o tik siauri langai. Na, pliusas - kad nusipirkus bilietukus gavome vienerius žiūronus. Daugelį tolumoje esančių objektų užstoja greta išaugę aukšti medžiai. Irbenės radioteleskopą per žiūronus pirmoji pastebėjo Ieva. Bandėme rasti ir Mikeltornio švyturį, tačiau matyt jį užstojo miškas. Tačiau matėme Saaremos salos Sėrvės pusiasalio pakrantę, jos švyturį.
Švyturio viduje yra daugelio šio krašto švyturių stendai su nuotraukomis ir aprašymais.
Laikas tirpsta, jau ir pilvai gurgia, važiuojam toliau. Pirmiausia užsuksim į patį Kolkos miestelį pavalgyti, o po to į Kolkos ragą.
Ties Kolkos ragu susiduria dvi jūros - Baltijos jūra bei Rygos įlanka. Kalbama, kad vėjuotą dieną, kai jūroje yra bangavimas tas susidūrimas yra daug įspūdingesnis, nei kad mes dabar matėme, kai jūra buvo rami. Banguotą dieną matosi kaip susikerta Baltijos jūros ir Rygos įlankos skirtingos bangos. Čia maudytis yra griežtai draudžiama, nes dėl pavojingo jūrų bangų ir srovių susidūrimo čia nuskęsta daug žmonių.
Kolkos švyturys turi ilgą istoriją. Kolkos ragas visada buvo pavojingas laivybai laivams, kadangi 6 km nuo kranto tęsiasi sekluma, kuri neviršija 2 m gylio. Nepaisant to, kad švyturiai čia buvo naudojami nuo XIII amžiaus, sekluma vis tiek yra virtusi didžiausiomis Baltijos jūroje kapinėmis. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas medinis švyturys pastatytas iki 1532 metų. 1787 metais medinis bokštas pakeistas akmeniniu. Tačiau švyturiai ilgai neišstovėdavo, būdavo sugriauti arba karų arba audrų. Iki šiol galime matyti šio švyturio likučius:
Pasigrožėję Kolkos rago smėlėta pakrante patraukėme atgal - Ventspilio link. Kažkiek miesto mes jau vakar matėme, o šiandien uostamiestį norėjo apžiūrėti mūsų antroji kompanijos dalis, atvykusi vakar tiesiai į kempingą. Apie kitas Ventspilio įdomybes aprašysiu vėliau, o dabar dar pratęsiu apie švyturius.
Į planą įtrauktas buvo dar vienas švyturys, kurio nespėjom aplankyti ryte, nes skubėjome į Irbenę, tad kitos dienos rytą pirmiausia nuvažiavome į už 10 km nuo kempingo esantį Ovišo švyturį.
Ovišo švyturys laikomas pirmąja ir seniausia išlikusia Latvijos navigacijos struktūra. Švyturio statyba buvo baigta 1814 metais ir jis išliko iki mūsų dienų be architektūrinės intervencijos. Mūrinio bokšto viduje yra dar vienas bokštas, kuriame įrengti laiptai. Bokšto aukštis su žibintu 35,6 m . Daugiau informacijos rasite čia. Prie šio švyturio veikia ir švyturių muziejus, kuriame eksponuojamos lempos, švyturių modeliukai, mechanizmai, žemėlapiai ir visokie kitokie įdomūs dalykai.
.JPG)
Mūsų kelionėje čia buvo švyturių lankymo kulminacija. Čia užlipome visi kelionės dalyviai, čia gavome žiūronus, taip pat buvo aukštai ir daug ką galėjome matyti. Per žiūronus matėme ir toli toli esantį Mikeltornį ir ne taip toli esančią Irbenės anteną, jūroje stovintį Irbės švyturį. Čia mums daug papasakojo ir daug ką aprodė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą