Ryte saulė plieskia kaip reikiant. Kol kiti miega, mėgaudamiesi žaliuzių šešėlių ir kondicionierių teikiama gaiva, anksčiau atsikėlę eina į kiemą pasimirkyti sūriame Adrijos vandenyje.
Šį kartą išdrįsau panardinti ir savo vandens nebijantį telefoną :)
Ir pafilmuoti pavyko! :)
Kai visi atsikelia - kavageris ant jūros kranto, namo kiemelyje. Kai kas grožisi povandeniniu pasauliu: sakė, kad vienoj vietoj užmatė kalmarą (!) kitoj vietoj jūros žvaigždę :) Atkakliems sekasi :)
Pasukome keliu palei upę. Čia pat prie kelio ant skardžio įrengtos laipiojimo trasos.
Pavažiavę keliu palei upės krantą, "y" formos sankryžoje nusukame šiek tiek dešiniau į kalnus.
Šiek tiek pakilus, pasitinka rodyklė su užrašu "KREMENKO" , jei būtų buvusi tik viena ta rodyklė, nebūtume taip ir kreipę dėmesio, bet vis ant kiekvieno posūkio, vis kas kokį kilometrą rodėsi Kremenko, Kremenko... Nagi, sudomino, kas tas Kremenko, galvojom, gal kokia kavinė su gražiu vaizdu nuo kalno. Tad neturėdami jokio kito plano, toliau jau sekėme rodyklėmis :)
už tai labai juokėmės, kai jau privažiavome patį Kremenko
Tai tiesiog apleistas namelis.. keli pastatai.. Ant durų parašytas darbo laikas - nuo 17 val. vasaros metu. Tuo metu visai nesusižavėjome, bet pasirodo tai vertas dėmesio, Flinstounų tematikos restoranas :) Nuoroda čia.
Tačiau pakeliui grožėjomės kalnų vaizdais.
Privažiavę kalnuose stūksančią bažnyčią, nustebome, kaip šalia jos įrengtos kapinės: statomos tokios, kaip katakombos, kaip antžeminiai rūsiai.
Papietauti sustojome kalnų restorane "Kaštil Slanica" prie upės. Kol pavalgėm, kažkur už kalnų pragrūmojo griaustinis ir smarkiai nulijo.
Sugrįžę į Omiš, sekėme nuorodomis, kaip nuvažiuoti į pilį "Starigrad". Miesto serpantinais užkilome į viršutinę gatvelę, ir, radę, kur pasistatyti mašiną (vieniems ten mini stovėjimo aikštelė, o kitiems - tai kieno nors nors stogas), ėjome link pilies, o ji neatrodė ranka pasiekiama :) (Nuotraukoje kairėje, ant kalno horizonto linijos galima pamatyti pilies griuvėsių kontūrus)
Link pilies rodė ženklas, prie ženklo buvo laipteliai, tai taip ir susidarė vaizdas - kad į pilį reikės lipti laiptais. Bet laiptų buvo vos keliolika, o toliau jau įprastas kalnų kelias akemenimis.
Miestas liko žemai žemai, o vaizdai tik gražėjo.
Štai ir mūsų tikslas
O prie pilies, kaip ir priklauso, stovi sargybinis, o tiksliau sėdi ir renka pinigėlį, iš tų, kas nori užeiti į pilies griuvėsių kiemą. 15 kunų vienam žmogui, (~7 LTL). Apsidairėm ir nusprendėm, kad vaizdų mums ir taip gana, pasidžiaugsim ir tuo, ką matom nemokamai :) Sargybinis nugirdo mus besišnekučiuojant ir pradėjo klausinėti - iš kur mes. "Iš Lietuvos" pasisakėm, o jis "aaa! Ryga!" , mes sakom - ne, ne Ryga, o Vilnius. Tada jis su dar didesniu entuziazmu - "aaa! Vilnius,.. Sabonis,.. Žalgiris!" tuo metu kaip tik atėjo Vytas ir išgirdęs krepšinio žodį apsidžiaugė, pasisveikino, apsikabino ir, kadangi žino Kroatijos krepšinio komandą, atsako "Zagreb Cibona!", o jis sako "noooooooo!,.... Split Jugoplastika!"
Juokingai taip viskas pasirodė man :) Tai va, po tokio linksmo pokalbio jis pasisiūlė mus visus kartu nufotografuoti :) ir sakė, kad tūkstančius fotikų jis jau laikė rankose, ir šiaip pasipasakojo, kad čia, kur jis dirba, šis ofisas yra pats geriausias. Jis čia kasdien užkopia ir nuo 7 val. ryto jau sėdi :)
Vytas kažkokiu būdu pagalvojęs, kad Ieva su Inga jau išėjo, pradėjo leistis žemyn. Na, ir aš su Jokūbu kartu tad, nes jau saulė po truputį leidosi, nesinorėjo tamsoje lipti nuo kalno, tuo labiau, kad nei mūsų apranga, nei avalynė tam tinkama. O Ieva su Inga buvo dar pasilikusios, ir 'sargybinis' pasiūlė joms užeiti apžiūrėti pilį, pasidaryti nuotraukų su gražiais vaizdais. Nemokamai? taip, nemokamai :)
Sutemus dar trumpai pavaikščiojome senamiesčio gatvelėmis.
Pakeliuj matėme, kad šiame miestelyje yra teikiama daug aktyvių pramogų: yra nusileidimai kalnų upe su valtimi, laipiojimo olomis trasos, skrydžių lynais trasos (su karabinais), 'haikingo' (vaikščiojimo kalnų keliukais) trasos. Į šį miestelį dar labai labai norėčiau sugrįžti. Neužtekome laiko labiau su juo susipažinti.
skaityti toliau - V dalis - Brač sala
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą