Sveiki. Seniai berašiau. Penkias dienas keliavome, ir grįžus vėl kilo įkvėpimas aprašyti mūsų kelionę :) po Lietuvą :) - Pietų Lietuvą - Suvalkiją ir Dzūkiją.
Štai mūsų 5 dienų maršrutas. Čia neįtraukta tik kelionė iš ir į Klaipėdą.
Pirmąją dieną aplankyta: Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta XVI a. Ant Nemuno kranto, didelėje erdvėje, maža gotikinė bažnyčia, užmūrytais langais, aplinka prižiūrima. Gražu. Tikrai patiko.
Lekėčių Didysis šaltinis. Suviliojo, žinoma, pavadinimas, tačiau didysis turbūt jis buvo seniau. Šiuo metu šaltinio vietoje padaryta "bačkutė" kuri nuolat pildosi šaltinio vandeniu, yra su kuom pasisemti. Vanduo skanus - ragavome. Po mūsų apsilankymo nuolatiniai šaltinio vandens eksploatuotojai jau leidosi prie šaltinio su daugybe 'bambalių' :). Jei pro šalį važiuojama - aplankyti verta.
Zyplių dvaras. Įkurtas XIX a. viduryje. 1944 m., pasitraukus vokiečiams, Zyplių dvaro rūmuose buvo įkurta karo
ligoninė, nuo 1945 m. pradėjo veikti apskrities ligoninė. Vėliau čia
buvo mašinų-traktorių stotis, veikė „Lenino“ kolūkio valdyba, apylinkės
vykdomasis komitetas. Šiuo metu gražus, prižiūrėtas, yra kavinė-restoranas, aplink rožės žydi, vyksta kultūriniai renginiai.
Lankant Lietuvos dvarus susidaro geras įspūdis apie Lietuvą - iš tikro buvo/yra daug gražių dvarų.
Pietų sustojome Vilkaviškyje Luna Rosa (itališkai raudonas mėnulis) kavinėje-restorane. Patiko ir kainos ir maistas. Paklausėm Lalunos :D
Paežerių dvaras. Vėlgi - dvelkia prabanga. Klasicistinis. Su neogotikinio stiliaus, 17 m aukščio bokštu. Apsilankius darbo valandomis - galima lipti viršun. Mes čia atvykome vakarop. Dvaras statytas XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje, gražus, ant ežero kranto, didelėmis kolonomis, čia įsikūrę kultūros centras bei krašto muziejus. Prie ežero suoliukas, atitinkantis dvaro kolonų dydį :) .
Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Statyta apie 1790 m. Pradėta statyti bažnyčia 10 metų stovėjo be lubų ir stogo. Po to buvo pabaigta statyti, tačiau 1944 m. bažnyčia labai apgriauta. Jai atstatyti valdžia nedavė leidimo. Dabar ji ir vėl be lubų ir stogo, yra išlikusios metalinės langų konstrukcijos. Bokštuose įrengti laiptai, galima užlipti. Prie aptvarkytų bažnyčios "griuvėsių" rengiami įvairūs koncertai, kiti renginiai, tarp apgriuvusių sienų rodomi kino filmai.
Piliakalnių piliakalnis. Vat taip vat. Žinoma, kad suviliojo pavadinimas. Apsilankėme visų piliakalnių PILIAKALNYJE! :) Pasirodo tai yra tiesiog Piliakalnių piliakalnis, kaip kad būtų pavyzdžiui - Klaipėdos piliakalnis, arba kokių Žiežmarių piliakalnis.
Vištyčio vėjo malūnas. Na, jau atvykus į Vištytį ir važiuojant pro malūną, būtų gėda prie jo neužsukti. Gražus tvarkingas malūnas. Kadaise (statytas 1925 m.) malūno sparnus suko vėjas (tris dešimtmečius), ir ilgos virtinės „patvadų“ nusidriekdavo abiejose kelio pusėse,.. kartais eilės tekdavo laukti kelias paras. Turėti malūną buvo neblogas verslas. Beveik prieš šimtmetį buvęs praktiškas žmogaus pagalbininkas, dabar Vištyčio vėjo malūnas liko tik egzotiška gamtovaizdžio puošmena.
Nakties poilsiui atvykome į kempingą prie Vištyčio ežero "Pušelė". Skaičiau, kad verta, bet žinokit, na, tikrai verta apsilankyti čia. Į kempingo kainą įskaičiuotas ir muziejaus "Metalo fantazijos" lankymas :) Unikalūs gaminiai iš metalo detalių, kurios buvo pasmerktos perdirbimui ar sunaikinimui. Man fantazija 'neišneštų' sukurti tokių įdomybių :D. Apie stovyklavietę: kempingas ant Vištyčio ežero kranto. Ežeras puikus maudymuisi. Na, palei patį krantą akmenukai, bet aš maudžiausi su vandens tapkėm, buvo fainiai. Prie palapinių vietų įrengtos elektros rozetės, akmeniniai staliukai - jų tikrai nemažai, čia pat ir vandens čiaupai. WC tvarkingi. Dušai už papildomą mokestį. Bet kai ežeras šalia, kam tas dušas? :D
Antroji diena. Vėl dvaras. Aštriosios Kirsnos dvaras. Aštrioji Kirsna - tai kaimo pavadinimas. Kirsna - tai upelio pavadinimas. Dvaras privatus, bet lankytis galima. Dėl fotografavimo nurodytas telefono numeris. Tad mes ir nefotografavom viduje, kad nepažeisti privatumo teisių. Bet iš išorės porą kadrų padarėm. Dvaras minimas jau nuo XVI a. Bėgant laikui dvaras ėjo iš rankų į rankas, keitėsi šeimininkai bei paskirtis. Išlikę neoklasicistinio stiliaus rūmai - avarinės būklės. Šiuo metu kai kuriuose pastatuose laikomos karvės, žirgai. Dvaras, apsuptas parko, pastatytas banguoto reljefo vietovėje. Įdomus. Patiko pastatų išdėstymas, įvairovė. Aplinka prižiūrima, pastatai tvarkomi. Po truputį.
Rudaminos piliakalnis. Aukštai lipti. Manoma, kad Rudaminoje, jotvingių pilių vietoje, kunigaikštis Ringaudas 1240 m. pastatė pilį, kurioje 1251 m. Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi. Čia mes pasidarėm pietų pikniką :)
Žuvinto ežeras arba Žuvinto šlapynė. Girdėtas iš Lietuvos geografijos vadovėlių. Tad vertas aplankyti. Prie ežero įsikūrusi Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Įrengtas medinis gamtinis takas su paukščių stebėjimo bokšteliu. Žuvinto šlapynė - gamtinis kompleksas, apimantis mažai žmogaus paliestą, labai natūralią įvairių tipų pelkę ir seklų apaugusį ežerą, yra didžiausia Lietuvoje. Žuvinto ežeras su gausybe plaukiojančių augalijos salelių, yra vienintelis toks šalyje. Lankytojų centre yra kažkas panašaus kaip jūrų muziejuje: akvariumas su šio ežero žuvimis, augalų, paukščių aprašymai bei, įdomiausia dalis - interaktyvios ekspozicijos. Labai labai verta aplankyti. O lipant į aukščiausią šio pastato aukštą (4) susimokėjus po 1 eurą, gauni žiūronus, ir monoklius, pro kuriuos gali stebėti aplinką. Aš mačiau gerves :)
Po to patraukėme link Dzūkų jūros - Dusios. Pirmas objektas - Prelomciškių piliakalnis. Viskas įspūdinga - ir "jūra" ir piliakalnis. Nuostabu.
Plaukiojančios sūpuoklės Dusios ežere. Faina idėja! Sūpuoklės-informacinis stendas-pontonas užsakytas už lėšas gautas iš Lankytojo bilieto.
Čia pat prie lankytojų centro prasideda pažintinis takas "Bijotų - Širvinto miškais". Takas (net nežinau, ar "įrengtas", .. gal labiau "pramintas") Dusios ir Metelio ežerų tarpuežeryje. Sakyčiau įdomus tuom, kad jeigu nuvirsta medis ant tako, tai jis čia ir paliekamas. Nebent tai buvo kokios nors neseniai praūžusios audros rezultatas, ir mums lankantis nespėta sutvarkyti.
Bet dar labiau įdomus tuo, kad einant šiuo taku (nesvarbu kuriuo - ilguoju ar trumpuoju - galima pasirinkti), prieinama nedidelė labai graži aukštapelkė.
Metelių apžvalgos bokštas gražus, ir visai neaukštas, palyginus su tuo, kokius jau esam aplankę. Na, bet apžvalgos bokštas yra tam, kad užlipti ir pasižvalgyti :)
Nakvynei apsistojome stovyklavietėje "Vitrūna". Puikus priėjimas prie ežero, nuostabus vanduo, tylu, ramu (gal kad ne savaitgalį), na, bet ir šiaip taisyklės draudžia leisti garsiai muziką. WC tvarkingi, dušai taip pat už atskirą mokestį. Yra pavėsinių su stalais, jeigu labai reikia. Mes turėjom savo. Už naktį sumokėjome lygiai tiek pat, kiek ir prie Vištyčio ežero. Nuo ežero dvelkė vėjelis, nebuvo jokių uodų.
Trečia dieną ne taip jau ir toli nuvažiavome - galutiniam taške - tik 44 km nuo vienos nakvynės vietos iki kitos, bet kadangi maršrutas tęsiasi, tai ir persikėlėm. bet tikrai labai mielai būčiau dar nakvojusi prie Dusios. Labai patiko. Norėtųsi dar čia atvykti.
Tai iš Metelių vykome link Druskininkų per Veisiejus. Na, buvau numačiusi aplankyti Snaigynų-Veisiejų apžvalgos bokštą, kuris pasirodė vėlgi ne toks jau ir įspūdingas. O čia dar ir benulipant nuo bokšto užklupo smarkus bet trumpas lietus.
Na, jei jau čia atvykome, tai ir į Liškiavos vienuolyno ansamblį būtina. Dominikonai pasistatydino vertingą vėlyvojo baroko architektūrinį ansamblį. Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti 1703 m. ir visiškai užbaigtas 1741 m. Tačiau nuo 1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Liškiava atiteko Prūsijai. Prūsų valdžia, norėdama papildyti valstybės iždą, naikino vienuolynus ir grobė jų turtą.
Šios dienos tikslas buvo dar ir Grūto parkas. Na, tikrai nemažas ir net sakyčiau vertas tų 10 eur. Aišku, svarbiausia Klaipėdos Leninas :D . Ir Vilniaus, kiek pamenu mojavo su ranka, krano nukeliamas, atsisveikino :D. Smagu dar tie stručiai, lamos parko pradžioje, supynės iš tarybinių "luna parkų"..
Sekanti nakvynės vieta - Druskininkų kempingas. Labai jau uodai šį kartą puolė. Vykom į miestą pasivaikščiot.
Ketvirtą dieną sulaukėme "svečių" :) ir keliavome drauge. Planas: Bobos daržo šalcinis, Gaidžių kopa, Meškos šikna, Puvočių apžvalgos bokštas, Lavyso ežeras, Žiežulio takas ir Varėnos miesto legendų ir padavimų parkas.
Bobos daržo šalcinis arba Skroblaus versmės. Nieko ypatingo. Miško-lauko takiukas, tiltukas. Versmės nesimato, tik tikriausiai šaltinių vandens sankaupa - pelkė. Patikrinau ranka - net ne itin šaltas. Realiai net neverta sukti iš kelio dėl tokio objekto, bet be abejo - miškas, grynas oras, vaikščiojimas - visa tai į sveikatą. Paėjus "Bobos daržo šalcinio" rodyklės kryptimi, ir toliau sekančiomis rodyklėmis apeinamas 'garbės' ratukas apie Skroblaus versmes.
Gaidzų kopa (Klonių kalnas) tai vėjo supustytas smėlio gubrys – kopa. Šios kopos tokios pačios kaip pajūryje. Tetrūksta tik jūros ošimo.
Toliau sekame nuorodomis "Meškos šikna". Pėsčiomis pirmyn-atgal gavosi apie 2 km. Meškos šikna - tai maža aukštapelkė. Vietiniai dzūkai taip praminė todėl, kad mamos meškomis kaime gąsdindavo savo vaikus, kad šie nenuklystų tolį į pelkę: "Žiūrėk, meškos šikna ten už medžio!". Labai smagi aukštapelkytė, praklampsojom joje basomis.
Puvočių apžvalgos bokštas. Ryšio bokšte yra įrengta apžvalgos aikštelė - 30 m aukštyje. Verta lipti jei mėgstate aukštai laipioti. Kažko labai įspūdingo iš ten nepamatysi, vien miškai ir gyvenvietė. Laiptai gan statūs, pakopos siauros ir dažnos, nulipti pasirodė sunkiau nei užlipti. Bet visi bokštai smagūs :)
Lavyso ežeras. Čia buvo numatytas poilsis, piknikas, maudynės. Taip ir padarėm. Atvykome į Lavyso poilsiavietę ir visa tai padarėm. Tik reikia nusiteikti, kad visa pakrantė vis kažkieno nuosavybė.. Susimokėjus galima ir stovyklauti. Pvz. šioje vietoje, kur buvome - para žmogui - 4 eur. Labai gražus beveik taisyklingos apvalios formos ežeras, smėlio pakrante. Tik kad dugnas smėliadumblinis... Na, bet bandai nusiteikti, kad ten daugiau smėlio nei dumblo ir maudaisi. Labai gerai su mažais vaikais, nes didelis ruožas negilus.
Žiežulio takas prie Varėnos. Tako pradžioje įrengta daug sporto treniruoklių. Toliau, kad kelias neprailgtų, ant suoliukų pasodinta keletas skulptūrų. Pirmyn-atgal gaunasi daugiau nei 3 km. Priėjus iki pat Žiežulio ežero - pasirodė labai gera maudynių vieta,.... gaila, kad nebuvom pasiėmę maudymkių. (Bet jeigu ką - prie Žiežulio ežero galima atvažiuoti ir automobiliu.)
Na ir Varėnos miesto legendų ir padavimų parkas. Nieko įspūdingo, tik tiek, kad jau čia atvykom, tai perėjom. Kaip miestui - puikus parkas, kaip mums - būna ir įdomiau :) Pasižiūrėjau albume - beveik nei vienos nuotraukos :) matyt jau ir pavargę buvom. Čia mes su savo "svečiais" ir atsisveikinom padėkoję vieni kitiems už kartu praleistą laiką. Mudviejų kelias tęsėsi toliau - į Trakus, kempingą prie Galvės ežero.
Na ir paskutinė šios kelionės diena. Rytas prasidėjo nuostabiai - maudynės su vaizdu į Trakų pilį.
Pasivaikščiojimas po Trakų miestelį, tradicinis kibinų suvalgymas.
Pakeliuj aplankėme: Strėvos įgriuvą, Kartuvių kalną, Velnio duobę, Napoleono kepurę ir Merkagalnį. Šiandien buvo - duobė, kalnas, vėl duobė, vėl kalnas,.. :D
Duobė - Strėvos įgriuva - smegduobė - prasmegduobė - Zapadla jama. Įvairių legendų yra, kaip ji atsirado. O iš tikro - ledyno tirpsmo rezultatas - kuomet didžiulis atskilęs ledyno luitas buvo užneštas žemėmis, o vėliau ištirpo ir suformavo smegduobę. Nulipom iki pat apačios, labai statu, nėra laiptų, atrodė, kad bus sunku užlipti atgal. Bet viskas pavyko puikiai.
Kalnas - Kartuvių (arba Šibos) kalnas. Aukštas. Nėra specialios sustojimo aikštelės, sustojome aikštelėje prie II kapinaičių. Užlipom. Kažkiek matosi ežeras, tačiau būtų gražiau jei medžiai neužstotų vaizdo.
Duobė - Velnio duobė. Vėlgi daug istorijų ir teorijų, kaip ji susidarė. Ši duobė dar didesnė, gilesnė ir įspūdingesnė nei Strėvos įgriuva (nors ir prieš tai matyta - įdomi). Apačioje yra susidariusi aukštapelkutė. Taip pat liulanti, kaip ir "meškos šiknoje" :D Čia įrengti laiptai. Pradžioje gan statūs - žemyn, o aukštyn palengva kylantys, ir taip apeinama visa velnio duobė.
Kalnas - Napoleono kepurė - Lepelionių piliakalnis.
Na ir dar vienas nei kalnas nei duobė - aukščiausia Kauno marių regiono atodanga - Mergakalnis.
Esat abu ŠAUNUOLIAI. Ačiū, Linda už įdomius vaizdus ir aprašymus.
AtsakytiPanaikintiLabai patiko!!!