Pirmiausia užsukom prie Kalotės ežero. Aukštas, gana sunkiai įlipamas, medis Liną išsunkė fiziškai, o mane morališkai: basutės - ne pati geriausia avalynė lipant į medį.
Tačiau rasta lobio dėžutė, laimingas nusileidimas bei puikūs vaizdai nuo pakrantės išsklaidė nuogąstavimus. Netoliese žydinti nuostabi lubinų pieva, beveik kaip Prancūzijos levandų laukai :D
Toliau minam link Olando Kepurės.. Bet man būtinai reikia į Karklę - to nelemto lobiuko! :D šimtą kartų pro Karklę pravažiuota, o lobiuko vis neužsukam. Tad šiandien ta proga. Aušrinė su Rima lieka pasigėrėti Olando Kepurės teikiamais "vizualiniais malonumais" :D ,
o mudu su Linu minam į Karklę. Ten prie esančio bunkerio radom 2009 metais paslėptą mažą dėžutę su apsilankiusiųjų registravimosi "žurnalu". Pasirašėm, ir grįžom ant Olando Kepurės.
Manoma, kad kalva taip pavadinta dėl formos: iš jūros pusės primena olandiško stiliaus žvejo kepurę, yra ryškus orientyras. Be to, dalį pajūrio žemių (Tauralaukį) XVI a. valdė olandas H. von Bombellis.
Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros. Palaipsniui iš morenos (ledyno nešamų uolienų sankaupų) pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl taip vadinamame pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando Kepurės viršuje, dėl sunkio jėgos, formuojasi nuošliaužos.
Nepraėjus nė savaitei - sekmadienį - mes vėl ant savo ratuotų žirgų ir vėl traukiam pajūrio dviračių takais. Šį kartą jau truputį kitokia kompanija, bet trys dalyviai: aš, Linas ir Aušrinė išliekam tie patys :) prisideda Aušrinės šeimos nariai bei Martynas. Atvykome iki Šaipių, tai tokia Pajūrio gyvenvietė už Karklės.
Lino dviračio statymo ypatumai:
:D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą