Pėsčiųjų žygis "Kęstutėnai" 2013

Einant paskutinius sausio mėnesio žygio (26 km) metrus, sakiau sau ir Linui: "Na,.. manau, kad ir 30 km nueičiau". Taip sakiau, nes jau žinojome, jog balandžio mėnesį bus organizuojamas sekantis  pėsčiųjų žygis - 32 km, Bijotuose, netoli Kryžkalnio.

Nors, praėjus kiek laiko, jau sau sakiau, kad ne, nenoriu.. Bet, vaikinams pradėjus mane ir Aušrinę kalbinti, persigalvojau ir jau su nekantrumu laukiau. Kadangi delsėme registruotis, tai registracijos mokestis vis augo. iki balandžio 6 d. buvo 38,5 Lt vienam asmeniui. Nespėjus prisiregistruoti, žinojome, kad registruojantis žygio dieną - mokestis bus - 40 Lt. Susitaikę su tokia didoka registracijos kaina vis tik ruošėmės žygiui. Tuo pačiu nutarėm vežtis Jokūbą į kaimą (netoli Bijotų gyvena jo močiutė). Paskutinę dieną prieš renginį, sustreikavo Martyno sveikata, ir jis atsisakė vykti. Orų prognozės buvo pusėtinos, bet beveik palankios. Į žygio pabaigą ketino truputį palyti. Iš vakaro feisbuke pasirodė trasos nuotraukos. O jos maloniai nenuteikė :)

Atsikėlus ryte 6 val. jau pradėjau zyzti, sakau - nenooooriu... Bet Linas buvo ryžtingas - juk žygis! nuotykiai!, ir mane tai nuteikė teigiamai. Informavus Aušrinę apie trasos subtilybes vis tik pranešiau - "važiuojam". Kelias buvo geras, neskubėdami patraukėm Kryžkalnio link. Atvykę į Bijotus, į D. Poškos Baublių muziejų jau matėme nemažai atvykusių žygeivių,

Linas mus tris užregistravo, aš pridaviau Jokūbą kūminui. Beje, registracijos mokestis buvo ne 40 Lt, o - mūsų nuostabai - 25 Lt! kuo labai apsidžiaugėme :)
Belaukiant starto dar pašmirinėjau lobiuko ieškodama, kurio vis tik neradau. Beje, pažįstamų sutikom tik tris :) Linas sutiko Eriką, mus su Aušrine sutiko Ramunė Urbonienė, ir Aušrinė dar kažkokią pažįstamą moterį sutiko.

O žmonių buvo tikrai labai daug (PŽA duomenimis - 1141 dalyvis ir dar kažkiek neregistruotų).
10 val. po sveikinimo žodžio duotas startas. Visa didelė žygeivių minia patraukė duotu maršrutu. Iš Bijotų Girdiškių link. Nuotraukoje tolumoje net pradžios nesimato,

o ir mes dar ne paskutiniai šiuo momentu buvome, štai, kiek dar už mūsų:

Pirmieji 3,5 km driekėsi asfaltuotu keliu. Girdiškėse buvo ir pirmasis kontrolės punktas.

Aplankėme Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią,

 apžiūrėjome unikalius medinius altorius.

 Kiekviename kontrolės punkte gavome žymėjimus į žygeivio korteles.

Taip pat buvo galima atsigerti vandens.
Nuo Girdiškių 6,7 km žygiavome link Upynos. Žvyro bei lauko keliukais. Palyginus su tuo, per ką vėliau klampojome vidurinėje maršruto dalyje, ši maršruto dalis buvo "dar visai nieko" :) Tad kol kojos sausos ir taikiau dėti koją ten kur sausiau, kur švariau.

 Žvyrkelis baigėsi, maršrutas tęsėsi pažliugusiais lauko keliukais, molėtomis pievomis.

Kai kur pelkes dengė sniego sluoksnis, tad vienoj tokioj įmerkiau koją ir prisėmiau į batą vandens. Maniau, kad prisėmus vandens bus baisiau, bet nieko. Vanduo batuose, ir kiek vėliau vis prisemdavau, visai nepakenkė viso žygio metu. Kartais net ir norėdavosi prisisemti, nes tokia gaiva pasijaučia apliejus įkaitusias pėdas vėsiu vandeniu :D
Malonu buvo dar prieš visai pasitraukiant žiemai, prasieiti geru sniego sluoksniu padengtais laukais.

 Upynoje antrasis kontrolės punktas. Čia vietiniai žygeivius pasitiko su prekybiniais kioskais, muzika, vaidinimais, dainomis. Prisėdome šiek tiek užkąsti, persimauti kojines.

 

 Šalia prisėdę žygeiviai pasidalino turima informacija, anot jų, tai, ką mes jau praėjome - yra tik "ledkalnio viršūnė", baisiausias kelias dar laukia priekyje. Tad su ta mintimi, šiek tiek atsipūtę patraukėme toliau, 'baisiosios' maršruto dalies link.
Iki trečiojo kontrolės punkto, kuris buvo Vytogaloje, tas kelias tikrai buvo prastesnis. Kai kur koja klimpo taip, kad net batą galėjai pamesti :) tačiau, kaip sako - žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro ir ši 5,8 km atkarpa buvo įveikta. Čia taip pat pasitiko kontrolieriai, kioskai, vanduo, lakūnų Dariaus ir Girėno muziejus, Girėno gimtinėje. Minint 80-asias skrydžio per Atlantą metines buvo rodomas filmas.

Nors mes buvome iš visų žygio dalyvių beveik paskutiniai, tačiau į muziejų mes atžygiavome organizatorių numatytu laiku. Pirmieji žygeiviai atkako 1,5 val anksčiau nei buvo planuota. :) Apsilankėme muziejuje, šiek tiek pailsėjome, vėl užkandome ir patraukėme toliau.

Nuo Vytogalos link Požerės dalis maršruto driekėsi per mišką. Štai čia ir prasidėjo linksmybės. Paprastai tokiu keliu net neitum. Į purvą batas klimpsta vos ne iki pusės. Ir taip apie 3 km :) Už tai jau nebežiūri - sausa ar šlapia, klimpsi ar neklimpsi, tikslas - eiti į priekį :D.

 Na štai ir priėjom ketvirtą kontrolės punktą, nuo kurio liko eiti TIK 10 km :)))
Šioje atkarpoje mus pasivijo lietaus debesis net su perkūnija! ir žaibais! Laimei, lijo neilgai, tik kokias 15 min.
Paskutinis kontrolės punktas vėl Girdiškėse, nuo kurios liko tik 3,5 km asfaltuotu keliu iki finišo. Jau ir pasiskambinau į kaimą, kad Jokūbą parvežtų atgal. Ir likus vos porai kilometrų man labai pradėjo skaudėti klubai... Atrodė, kad nebegaliu paeiti. Minutėlei stabtelėjus ir išklausius trumpus pasiūlymus prašytis pagalbos, kad kas pavežtų, mano nuosprendis buvo - eiti iki galo. Tad, pasirinkus šiek tiek minkštesnę nei asfaltas šalikelę, žingsnis po žingsnio atžingsniavom į finišą - atgal į Baublių muziejų. :) Čia žygeivius vėlgi pasitiko linksmi muzikantai, dainos, šokiai, košė :) ir diplomai! ir spaudai žygeivių pasuose :)

Žygį organizavo Lietuvos Šaulių sąjungos Tauragės 7-oji rinktinė kartu su Pėsčiųjų žygių asociacija. Žygis organizuojamas kiekvienais metais skirtinguose Tauragės apskrities rajonuose, Tauragės, Šilalės ir Jurbarko.

Filmuota medžiaga iš Youtube