Rugpjūčio 10 d.
Persikraustymas. Sužinoję, kad važiuojame toliau į pietus, t. y. link Dubrovniko, vietiniai kalbėjo, kad ten žymiai karščiau, ir niekur nerasime, kur apsistoti... Na, bet mes neišpaikę, mums tiks ir kempingas :) tad susikrovę daiktus, atsiskaitėme už pernakvotas tris naktis (čia dar atsiskaitant turėjome nemalonų incidentą dėl nuomos kainos...: su šeimininkais buvome sutarę tam tikrą kainą, o išvažiuojant, garbingo amžiaus senolė, matyt šeimininko mama, užsikaprizino ir norėjo, kad daugiau sumokėtume. Tad nutarėm, kad čia visiškai nepasitvirtino faktas, kad kroatai mėgta derėtis ir kai deramasi, bei linkę nuleisti kainas. Nė velnio: kiek kur bandėm derėtis, visi žiūri kaip į kokius keistuolius :D
Na, bet šiaip ne taip, ..... išvažiavome... pakeliui lydėjo mus vėl alyvuogių laukai.
Pakelėj sustojome prisiskinti figų. Čia jos buvo minkštesnės, labiau prinokusios ir skanesnės, nei kur prieš tai visai žalias ragavome.
Kraštovaizdis labai pasikeitė. Pervažiavome Bosniją ir Hercegoviną, pasų nereikėjo, užteko ID kortelių.
Kad nebūtų didelio streso, nakvynės pradėjome ieškoti beveik iškart ~ 18 val.. Bet vis tiek tik prieš pat saulei leidžiantis užsukome į kempingą Trstene. Kol viską sutarėm ir išsikrovėm daiktus, palapines baigėm statyti jau tamsoje. Šiame kempinge paklotė (vietoj žolės) alyvmedžių lapai, kaip mulčas. Šis kempingas gana aukštai, ir toli nuo jūros; apie 800 m ilgio zigzaguotu keliuku reikia leistis žemyn nuo kalno, jei nori išsimaudyti, o paskui dar reikia parlipti! :) Kempingas įsikūręs šalia botanikos sodo. Čia pat aplink kempingą auga lauramedžiai, tad vieną rytą prisiskynėme lauro lapų :)
Rugpjūčio 11 d.
Kol dar ne visi atsikėlę, galima nusileisti žemyn, prie jūros išsimaudyti. :)
Šiandien buvo aišku, kad aplankysime Dubrovniką. Dėl vyraujančių karščių, pirmą dienos pusę nutarėme praleisti besipliažinant, o popiet, praėjus kaitrai, aplankyti miestą. Tai buvo labai puikus sumanymas. Maudytis važiavome toliau nuo kempingo, nes niekas nenorėjo lipti nuo kalno, ir po maudynių vėl atgal į kalną, tad pavažiavome į mielesnę vietą. Porą valandų leidome sau pasimėgauti Adrijos teikiama gaiva.
Atvykus į Dubrovniką nusprendėme, kad norime eiti istorine Dubrovniko gynybine siena. Šimtus metų skaičiuojanti miesto siena (Gradske Zidine) laikoma Dubrovniko simboliu. Tai pats žymiausias ir lankomiausias objektas šiame mieste. Šiandien matoma siena statyta XII-XVII amžiuje. 1940 metrų ilgio ir net 25 metrų aukščio siena nenutrūkstamai juosia Dubrovniko senamiestį. Plotis kai kuriose vietose siekia 6 m.
Bilieto kaina nemaža - žmogui 100 kunų (tai apie 50 litų), na, bet tokį kelią atvažiavus, ką jau padarysi.. Ir kiek ėjau, nesigailėjau, kad taip pasirinkome. Beje, atvykus į miestą, mūsų vairuotojas mus išleido miesto apačioje prie pilies jo palaukti, o pats nuvažiavo aukštyn (visas Dubrovnikas pastatytas ant šlaito) kur arčiau pagrindinio kelio - Adrijos magistralės, pastatyti mašiną, kadangi centre parkavimas brangiai kainuoja. Tuo metu, kol laukėm Vyto, galėjom kažkiek apžiūrėti krantinę. Atsigaivinome prie įžymiojo XV a. statyto Onofrio fontano, praėjom pagrindine prekybine miesto gatve - Stradum.
Gerai, kad Vytas buvo pasižiūrėjęs orų prognozes, jis sakė, kad apie 16 val. gali stipriai nulyti. Taip ir buvo. Matėme artėjančius tamsius debesis, todėl neskubėjome lipti ant gynybinės sienos. Pavaikščiojome šiek tiek blizgiai nugludintomis senamiesčio gatvelėmis. Viskas labai gražu, labai mielas senamiestis, su visais būdingais jau prieš tai matytais kituose miesteliuose, elementais. Pralaukėme lietų Piratų saldainių parduotuvėlėj :D
Po to buvo ir šilta ir gaivu. Sakyčiau, mums labai pasisekė su oru. Eiti sienos viršumi kai plieskia saulė, būtų tikras vargas, o dabar galėjome mėgautis vaizdais ir oru,
Įdomu tai, kad eini čia kaip muziejuj, o čia pat senamiestyje - gyvenami namai, arba nuomojami, tad čia pat kaip muziejaus eksponatai žmonės išeina į savo balkonus ir džiaunasi skalbinius ir pan. :D .
Čia pat senamiestyje, apjuostame siena yra ir mokyklos su savo sporto aikštelėm, ir kavinės,
Gynybinė siena paliko tikrai gerus įspūdžius, ne gaila buvo tų 100 kunų :)
Beje, jei kas žiūrite Sostų karus (Games of thrones) tai kai kurios scenos buvo filmuotos Dubrovnike :)
mes irgi turime nuotraukų šiose vietose :)
Po to su tuo pačiu bilietu nuėjome į - Lorenso tvirtovę (Fort Lovrijenac). Monumentinis Lorenso fortas stovi ant 37 metrų aukščio uolos. Nors metams bėgant, jo paskirtis nuolat kito, tačiau ginybiniais tikslais pastatytam Lorenso fortui, daugybę kartų teko ginti Dubrovniko laisvę.
Prasmingai praleidę visą ilgą popietę Dubrovnike, kol dar visai nesutemo ėjome ieškoti, kur Vytas pasistatė mašiną. Reikėjo vis lipti lipti ir lipti laiptais į miesto viršų :)
Kitą dieną prasidėjo mūsų kelias namo, kuris truko keturias dienas :)
Pirmą dieną nuo Trsteno važiavome šiaurės kryptimi palei Adrijos pakrantę apie 500 km iki Senj. Šį kartą vykome greitkeliu. Greitkelis mokamas - ir visai nepigus, tiek pravažiavus sumokėjome daugiau kaip 20 eurų. Senj miestelis mums pasirodė gerokai prastesnis nei visi iki šiol matyti miesteliai. Ne toks mielas senamiestis, ne visos gatvelės apšviestos, nejauku buvo jame vaikščioti. Nors mes jame pabuvome labai trumpai, tačiau toks susidarė įspūdis. Nakvynės ieškojome vieninteliame netoliese esančiame kempinge "Camp Ujča" - šis kempingas pasirodė taip pat vienas iš prasčiausių, čia turbūt daugiau niekada nenorėčiau apsistoti. Visų pirma tai, kad vieta palapinei yra paskiriama, bet kur nepasistatysi (laimei mums bent jau buvo likusi vieta), antra - negali šalia laikyti automobilio, o tik aikštelėje, trečia - visas kempingas - vien tik žvyras, dulkės - palapinę statai grynai kaip ant žvyrkelio, ketvirta - mums "pasisekė" gauti vietą prie tvoros, kuri buvo įlinkusi nuo nubyrėjusių akmenų. Dėl ko beveik nė vienas tą naktį net nemiegojome :)
Kempingas įrengtas tokiame tarpeklyje, ir visą naktį jame ratu sukosi vėjas, plaikstydamas mūsų palapines. Naktį vis teko išlįsti iš palapinės, įsitikinti, kad tikrai nerieda akmenys :D Ir dar prie visų šių kempingo nemalonumų - vanduo šioje įlankoje buvo geroookai šaltesnis nei visur kitur, kur maudėmės :D
Kitas tris dienas vykome namo beveik tuo pačiu keliu, tik tiek, kad užsukome į Krokuvą, nes norėjome apsilankyti Decathlon parduotuvėje. Visų pirma sugaišome pasirinkę nemokamą kelią (jau geriau būtume kelis eurus sumokėję, bet laiko sutaupę :D bet matyt suveikė tai, kad Kroatijoje labai brangi autostrada pasirodė). Na, bet buvo taip, kaip buvo. Šiaip ne taip, pagaliau saugiai ir laimingai sugrįžome, pilni įspūdžių ir prisiminimų. Ačiū už kelionę! :)
P. S. jei planuositės kelionę į Kroatiją ir norėsite apsistoti kempinguose, turėkite minty, kad patogiau yra su kemperiais, bet tokio neturint, reikėtų būtinai turėti stalą, kėdes, savo viryklę, puodus, kur gaminti valgyt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą