Dviračiais aplink Platelių ežerą

Šį kartą labai trumpai. Po kaitrių dienų būna lietaus. Tad ir šį kartą ketino lyti. Na, bet tarėmės važiuoti, vežtis dviračius prie Platelių ir minti aplink... susitarėm, tai susitarėm, negi dėsi į krūmus :D
Tai ir atvažiavom liepos 6-osios rytą į Platelius 3 ekipažai. Išsipakavom dviračius iš mašinų ir ėmėm ieškoti dviračių tako :) Pradžioj nelabai teisingai ieškojom. Atvažiavus į pagrindinę Platelių ežero aikštelę, kurią google nurodo, kaip "Plateliai" reikia ir pasirinkti taką pažymėtą dviračių tako ženklu. O mes truputėlį klaidžiojom. Tad numynėm į plentą. Kas nelabai smagu, kai atvyksti važinėtis naujais, Europos sąjungos nutiestais, dviračių takais :D Tik pradėjus mūsų šią neilgą kelionę, pradėjo lynoti. Na, ne tik lynoti, normaliai lyti :) Kai kurie tam buvo pasiruošę, kai kurie nelabai :)

Patarimas: Jeigu ketinate važinėtis dviračiais, ir žinote, kad lietaus neišvengsite, būtinai pasiimkite visą komplektą rūbų persirengimui - nuo apatinių iki striukės :) - po visko jausitės tikrai geriau ;) ir nei nekalto oro keiksit, nei savęs - kam per lietų važiavot ir po to sušalot.

Šiandienos mūsų maršrutas gavosi toks:

Pirmieji sustojimai:

Dviračių takas atvedė (13-15 mūsų išvykos km) iki Šaltojo karo muziejaus, buvusios rusų požeminės raketinės bazės.  Pati čia jau lankiausi maždaug 2001-2002 metais, tuomet jau vykdavo ekskursijos, tačiau dar nebuvo įrengtas muziejus. Didžiausią įspūdį tuomet man paliko maža landa į gilią raketos paleidimo šachtą. Raketos šachta šioje ekskursijoje irgi yra "saldainiukas", tiesa, šiuo metu labai atsižvelgta į žmonių saugumą, ir landa praplatinta ir šachta tinklu uždengta, na, kad žmogus neprakristų. Apsilankymas šiame muziejuje praturtino mūsų lietingą dviratinę išvyką. Bilietai kainuoja po 5 eurus, visiems kitiems, turintiems įvairius pažymėjimus - 2,5 euro. Ekskursija įdomi, tad, ką domina įvairūs karo palikimai, tikrai verta užeiti.

Lauke prie kasos yra sukabintų sovietinių uniformų, galima apsirengti ir fotografuotis :)

Kai išėjom iš muziejaus pradėjo pilti kaip iš kibiro. Vis tiek važiavom :D visi kiaurai permirkom. Šalta nebuvo, užtai šiek tiek juokinga. Tiesiog. :)

Užtai vienas bendrakeleivis su viskuom,.. na, tik be dviračio, bet su visais savo šlapiais rūbais ir batais nėrė kaip ruonis į vandenį :D žodžiais neaprašoma, kaip smagiai jis ten 'davėsi' tame ežerėlyje :D

Na, ką gi, lyti nenustoja,... tikslu tampa mūsų iš vidaus sausi automobiliai,.. ne taip jau ir toli, didelė kelio dalis jau nuvažiuota :) Ne kažką daugiau linksmo ir nuveiksi. Susikrovėm dviračius ir patraukėm, kas namo, o kas dar į nuostabią (!) užeigėlę Salantuose "Pakalnutę" - mums rekomendavo, ir dabar mes rekomenduojam :D

Kaip čia apibūdinti? tik įžengus - atrodė, kad tai ne kavinė, ne baras, atrodė, kad tai kažkokia viena didelė kompanija pietauja, o ten tiesiog labai tankiai stalai sustatyti :D nelabai gali ir praeit :D žmoniųųųų - pilna. Porcijos - didžiulės ir nebrangu :) ir padavėja kaip tikra 'šinkorka' - ir patars ir paguos, ir pasiūlys persėst, tokia šeimininkiška :) ir vos tik įžengus naujiems klientams - sako - mes jau beveik nieko nebeturim, net "barmenas" sakė - važiuokit geriau kitur, čia nieko nebėra jau ir teks laukti valandą. :D na, ne visur taip atrasi ;) Nežiūrėjom į laikrodžius, tačiau laukėm tikrai mažiau nei valandą, o belaukiant vis sužemaičiuodavo - daba tam stalui kep, paskiau keps anam ir trečiam, o tada jums. :D

Skaniai ir sočiai privalgėm.

Šią išvyką vertinu kaip apžvalginę ar įvadinę. Būtinai pakartosim geru ir gražiu oru.