Besiruošiant kelionei į Austriją, Linas sumeistravo, sukonstravo minikemperį mūsų ‘opelastroje’: lovą, o po ja daiktų dėtuvę. Lova sukonstruota taip, kad kiekvieną vakarą prieš miegą, nulenkus priekines sėdynes, ją reikia apie 10-15 cm prasiilginti, pridedant detalę.
2024 rugpjūčio 2 d. apie pietus išjudėjom neskubėdami Austrijos kryptimi. Pirmas trumputis sustojimas Marijampolėje - aplankyti katinukus.
O pirmai nakvynei sustojome labai gražaus, atrodo kurortinio, Lenkijos miestelio, google žemėlapyje rodo pavadinimu Lukas, o kelio ženkluose Elk miesto pliažo aikštelėje.
Miestas labai vertas, kad jį aplankyti, turėkite tai minty. Pasivaikščiojom miestelyje, palei pakrantę, užlipom į apžvalgos bokštą.
Pirma mūsų nakvynė mašinoje. Net neprailginom lovos (pamiršom, o paskui jau tingėjom). Buvo tokia pusiau be miego. Buvo penktadienio vakaras. Nors greta miegojo žmonės dar dviejuose kemperiuose ir viename mikroautobusiuke, tačiau mus trikdė atvažiuojančios smėlėtoje aikštelėje “saulių” pabraižyti mašinos, garsiai besilinksminančios kompanijos prie ežero ir kt. abu likom tokie pusiau nemiegoję. na, bet patys gi pasirinkom. Ryte, apie 6:30 val. sau gražiai bepusryčiaujant dar ir ekshibicionistas mus aplankė… nuotraukos nebus :D
Toliau traukiam per Lenkiją.
Pokaituko pailsėti stojam pakeliui aikštelėje, kadangi praeitą naktį beveik nemiegojome, tai pokaičio valandėlė ištiesus kojas savo minikemperyje labai pasiteisino. Toliau maunam iki pat sienos su Čekija. Apsistojame puikiame pigiame kempinge “Europa”. Vanduo, WC, karštas dušas, ramybė. Ko daugiau žmogui reikia?! Kadangi nakvojam mašinoje, už naktį kempinge sumokame viso 12 eurų. Šiame kempinge yra kavinė-baras, vakare iki padoraus laiko, jame girdėjome gyvos muzikos koncertą, aptvaruose laikomi poniai ir ožkos, o vieni patys, kur tik nori, vaikšto pora katinukų. Greta kempingo ir pliažas yra. mums neprireikė.
Tokioje ramybėje puikiai išmiegame, papusryčiaujame ir tęsiame kelionę. Internetu nusipirkę vienos dienos Čekijos vinjetę (8,14 €), Čekiją pervažiuojam per maždaug 2 valandas. Čekijoje prie pat sienos su Austrija, ketinome aplankyti Lednicės pilį (labiau kaip rūmus). Tačiau, kai atvykome - lijo, ir nutarėm prie pilies nesilydyti. Toliau, įsigiję Austrijos kelių vinjetę savaitei (11,50 €) važiuojame į pirmą savo numatytą lankytiną objektą, į Wienerbruck - Ötscher-Tormäuer gamtos parką. Automobilio parkavimas mokamas iki 18 val., susimokame 2 eurus, nes tiek likę iki mokamo laiko pabaigos, taip pat nusipirkę gamtos parko lankymo bilietus po 5 € keliaujame palei upelį, krioklius, o vėliau palei kalnų upę, sekdami nuorodomis. Prieiname krioklius, po to vandens jėgainę, vėliau dar vieną krioklį.
Ėjome nuo parko stovėjimo aikštelės iki Lassingfall ir iki Ötschergräben, bei atgal, gavosi apie 10,2 km, apie 2,5 h gryno ėjimo; su sustojimais trukome iki 4 h. Atvykę į parką iš lankstinukų sužinojome, kad galima pirkti kombinuotą bilietą - žygiavimo + traukinio. tai yra, kad nusipirkęs tokį bilietą, gali žygiuot nuo taško A iki B, ir po to grįžti traukiniu. To nelabai žinojau, jei būčiau žinojusi, manau, kad būčiau tokiu pasiūlymu pasinaudojusi. Daugiau informacijos apie tai www.mariazellerbahn.at .
Nakvojame parko lankymo aikštelėje, čia prie info centro yra ne tik WC, bet ir dušas.
Kitos dienos rytą kylame anksti, pusryčiaujame ir važiuojame link Hinterstoder. Lynoja.
Pasistatome mašiną nemokamoje aikštelėje prie keltuvų, perkam keltuvo bilietus (dviems - 29 €) pasikelti pusę kalno aukštyn iki Hutterer Böden. Apačioj lynoja, kelia aukštai, per debesis. nuo 600 m virš jūros lygio pakilome iki 1400 m.
Toliau lipome pėsčiomis iki 1500 m, aplankėme Hutterer ežeriuką (matomai dirbtinis), jame plaukiojo buožgalviai, tritonai, o aplink šokčiojo mažytės varlytės.
Ir dar aukščiau - iki 1820 m iki Schafkogelsee, panašu, kad taip pat dirbtinis ežeriukas, taip pat pilnas buožgalvių ir tritonų :) Ant kalno esančioje kavinėje suvalgėme po austrišką štrudelį su obuoliais ir vaniliniu padažu.
O toliau laukė ilgas ilgas ir status kelias žemyn, kadangi bilietus pirkom tik aukštyn, o žemyn planavome nusileisti savom kojom. tai pėstute pakilom 420 metrų. o nusileidom visus 1220 m tai viso mums žygiavimo šiandien gavosi apie 14,5 km.
Nusileidus išvažiavome į kitą vietą - už 100 km - Loser kalną (Altaussee). Tam, kad užvažiuoti į kalną, panoraminiu keliu, yra mokestis - automobiliui 20 € (kitokioms transporto priemonėms atitinkamai brangiau arba pigiau) dviračiams nemokamai. Taip pat planavome nakvoti aikštelėje ant kalno 1600 m aukštyje. Apačioje, perkant įvažiavimo bilietą, paskaitėme, kad nakvynė dar kainuos apie 21 € (15 € mašinai, ir po 3 € už žmogų), na, kad jau atvažiavom ir taip planavom, tai taip ir darom. Buvo parašyta, kad ryte ant mašinos priekinio lango bus paliktas vokas, kuriame bus popieriai, kuriuos reiks užpildyti ir susimokėti už ten aukštai praleistą naktį. viršuje, yra pastatas - restoranas-kavinė, su visą parą atidarytu wc, tačiau dušo čia nėra. Ok. Užvažiuojam, prisiparkuojam. Vaizdai nuostabūs.
Jau tamsoje pavalgom vakarienę, ir einam miegoti. Ryte jau keliamės, laukiam, kada čia gausim tą voką, matom, kad vokus deda kemperiams, ir automobiliams, kurie ant stogo turi palapinę, nors mus ir matė, kad išsiropštėm iš mašinos, tačiau voko susimokėti už naktį negavom. Taip išeina, kad miegojom neakivaizdžiai. Aikštelėje taip pat buvo ir daugiau lengvųjų automobilių, bet neatrodė, kad juose miega kas nors, tai matyt ir mus priskaitė tiems, kurie neturi kaip miegoti. Papusryčiavę išsiruošėm į 5 km žygį. Pradžioj gan stačiu šlaitu, vėliau į vieną viršūnę, po to į kitą, dar pro Loser langą “pažiūrėjom”, ir nusileidome prie ežeriuko. Nuostabūs vaizdai.
Priėjus vieną vaizdingą uolą Linas užsinorėjo į ją įlipti, o man baisu buvo net ir pagalvoti, tai sėdėjau nuleidus galvą, kad tiesiogiai nežiūrėti, o tik akimirkomis per fotiko ekraną mačiau, kad sėkmingai užsiropštė, pastovėjo ir atsargiai nulipo.
Patikino, kad ten tikrai nieko baisaus.
Nusileidus nuo kalno trumpam užsukome į Altaussee, o po to tikslas aplankyti Hallstatt’ą. Teisybę rašo žmonės internete, kad jeigu nori rasti parkavimo vietą, tai reikia kuo anksčiau atvažiuoti, mes taip prasivažinėjom aplinkui, kol šiaip ne taip gavom vietikę prie Halštato pliažo P4 aikštelėje. Parkavimo kaina 8 €, buvo karšta diena, tad valandėlę praleidome tiesiog ant žolytės prie ežero, o aš dar ir išsimaudžiau.
Po geros valandėlės nusprendėme dar pabandyti laimę gauti vietą aikštelėje prie miestelio. Na, ir šiaip ne taip jau apie 17-18 val. pasistatėme. Trumpai pavaikščiojome miestelyje. Parkavimo mokestis vėl 8 €…
Iš Halštato nakvoti važiavome į Gosau. Buvau užmačiusi, kad įrengta speciali nauja aikštelė kemperiams ir automobiliams.
Mūsų automobiliui para toje aikštelėje kainavo 10 €. Atvykome apie 19 val. pavakarieniavome ir gult. Minusai šios aikštelės, kad nėra prižiūrinčio asmens, reiškia bet kas gali atvažiuot ir nesusimokėti, susimokėjimui paliktas parkomatas, tualetas - bio tualetas be vandens, o tai, ką padarai užberi pjuvenomis. Nėra vandenuko rankoms nusiplauti. Na, bet mes visad vežiojomės du penklitrinius bambalius, kuriuos daug kur buvo galima pasipildyti - ar iš krano, ar iš geriamo vandens šaltinio miesteliuose.
Dėl ko sakau, kad minusas, jog nėra prižiūrinčio asmens, dėl to, kad šioje nakvynės vietoje, jau pradėjus temti suvažiavo dar kokių 4 automobilių kompanija, kurie triukšmingai prisipūtė čiužinius, ir miegojo tiesiog taip po atviru dangumi su miegmaišiais :) irgi romantika, negana to, kad vakare nebuvo tylūs, tai jie visi jau 5 val. ryto pakirdo ir išvažiavo. O mes papusryčiavę, palikome mašiną toje pačioje aikštelėje, ir autobusu (abiems už 6 €) nuvažiavome iki Gozau (Gosau) ežero (apie 8 km).
Pasikėlėme keltuvu už 29,80 € (beje, daug kur perkant bilietus internetu yra kokiais porą eurų pigiau nei perkant kasoje, todėl taip ir stengėmės daryti) ir žygiavome slėnio viršukalne atgal iki palikto automobilio. Žygiavimo kelias programėlėje alltrails vadinasi Zwieselalm Hoehe ir yra 10,8 km ilgio. Pradžioje kelias driekiasi vaizdingų panoramų pievomis, o vėliau leidžiasi per mišką, ir keičiasi tai miško keliuku tai žvyro keliu. viso užtrukom iki 4 h.
Buvo labai karšta diena, tačiau grįžę labai greitai pasiruošėm maisto ir pavalgėm, nes virš slėnio jau kaupėsi rimto lietaus debesys. Dar spėjome nuvažiuoti prisipilti vieną bambalį vandens ir užklupo stipri kalnų liūtis.
Truputį aprimus prisipylėm ir antrąjį butelį ir patraukėme kitos nakvynės vietos link. Stipriai lyja viso kelio metu. Ten, kur dabar važiuojam - iš anksto rezervuotas kempingas - taip gavosi, kad tai pats brangiausias ir prabangiausias kempingas.
Nakvynė mums čia kainavo 42 €. Į kainą buvo įskaičiuotas ir abiem po vieną 5 minučių dušą. Patalpose, kuriose įrengti tualetai ir dušai, bei skalbimo, džiovinimo patalpose griežtai laikomasi švaros: įeinant į patalpą turi persiauti į švarias tapkes. Aplinka irgi tokia, kaip viešbutyje.
Tas batų persiavimas šiek tiek trikdė, na, bet žinoma, viskas įgyvendinama, bet šiaip - atrodo gyveni lauke, ir vaikštai visur su viena avalyne, o va ten reikia persiauti. Na, kempingo privalumas dar ir tai, kad yra lauko baseinas, tad rašau ir jo pavadinimą (Vitalcamping Oberwötzlhof), jei kas irgi užsimanytumėt tai patirti. Beje, indams plauti įrengtos kriauklės ir lauke, tai bent indams plauti nebūtina papildomų tapkių neštis. Atvykus lietus nurimo, tad dar buvo šviesu, todėl nuvažiavome į trumpą pasivaikščiojimą prie netoliese esančių Dachserfall krioklių. Objektas nemokamas, tačiau keista, kad net ir po tokios stiprios liūties vandens buvo mažokai. Matėsi vandens pragraužtos uolos, kur turėtų tekėti vanduo, tačiau vandens šį kartą čia kaip per sausrą.
Kitą rytą patraukėme link kito krioklio - Gollinger Wasserfall. Parkavimas mokamas 5 €, įėjimas apžiūrėti krioklių taip pat mokamas - po 5 € žmogui. Pradžioje maniau, kad tai tik trumpas sustojimas, pažiūrėjimas ir važiavimas toliau, tačiau ši vieta mane labai nustebino. pavaikščioti apie šį labai gražų krioklį mes labai neskubėdami trukome truputį daugiau negu valandą ir nuėjome pirmyn atgal apie 2,5 km.
Kitas mūsų lankytinas objektas Eisriesenwelt - didžiulis ledo pasaulis. Nusipirkus Austrijos kelių vinjetę dar nereiškia, kad gali dabar visais keliais ir važinėtis. Yra kelių, už kuriuos reikia papildomai mokėti (tai yra tokie keliai, kaip: A13, A10, S16, A11 ir A9). Kažkurią dieną prieš, atrodo važiavome A9 keliu, lyg mačiau ženklus apie vinjetę, bet maniau - kad juk nusipirkau, tai nebereikia papildomai mokėti. Važiavom tol, kol privažiavom postus, nors iškart ir nusukome į nemokamą kelią, tačiau dar nesu tikra, ar nepareis bauda už tai, kad nesusimokėjome. Kelias brangus - apie 17 €. Na, bet atgal nieko nebegali padaryti, belieka laukti, bus bauda, tai teks susimokėti. Matysim. Vėliau jau kai žiūrėjau kur važiuoti, spaudžiau “vengti mokamų kelių”. Bet - kodėl dabar apie tai užsiminiau, ogi todėl, kad važiuojant mums į Aisryzenveltą, kelią pastojo policininkai, su tvora ant kelio, ir liepė apsisukti. Sustojus nuėjau jų paklausti, kaip tuomet mums nuvažiuoti į ledo pasaulį, pasakė, kad autobanu. Bet, sakau, jis mokamas, sako - taip, nusiperki vinjetę ir važiuoji. Ok. Kito kelio nėra. Bilietus į ledo pasaulį jau nusipirkome internetu - nes pigiau.. (76 € nemaža suma), važiuojam tad A10 keliu. Stojam kelkraštyje, perkam vinjetę internetu - papildomi 13,50 €. Jokio posto nepravažiuojam, bet nežinau, kaip tai veikia, gal kur kameros fiksuoja pravažiuojančiųjų numerius. Atvykus į kalno papėdę, mus darbuotoja nukreipia parkuoti automobilį čia pat, kalno apačioje. Sustojam, persirengiam, susidedu į kuprinę megztinius, striukę, šaliką, mat ten, ledo pasaulyje, 0 laipsnių pagal Celsijų. Ruošiamės eiti, užklumpa liūtis. Ženklas rodo - 5 km iki P aikštelės. Linas sako - einam. Aš sakau - tu turbūt juokauji? Lyja, ir lipti 5 km autokeliu aukštyn? beje, nuo šios aikštelės veža autobusas, už papildomus 10 euriukų žmogui. Aukštyn draudžiama važiuoti kemperiams dienos metu iki 16 val. tai matyt jiems ir pritaikyta ši paslauga. Ledo urvui bilietus pirkau 14-tai valandai, tad laiko turime, sakau, važiuokime į viršų, jei nebus vietų, palauksime kol atsilaisvins. Užvažiavom į apie 960 m aukštyje esančią aikštelę, ir vietų buvo, na, ne daug, bet ir ne vienintelė. Noriu paminėti, kad bilieto rezervacijos laikas ir yra skirtas būtent praeiti pro pirmąjį kontrolės punktą, kuris ir yra už šios aikštelės. Tad mažumėlę luktelėję praeiname pro pirmąjį postą. Tada dar patogiu keliu lipame iki maždaug 1080 m aukščio (apie 20 min.), tada keltuvas pakelia dar maždaug iki 1550 m aukščio (3 min.) tada dar 20 min. eiti keliuku iki apie 1680 m aukščio. Tada jau patenki į urvą, nuo kurio prasideda ekskursija ledo pasaulyje.
Urvo viduje dar reikia lipti apie 700 laiptelių aukštyn, o po to žemyn, ekskursijoje užtrunkama apie 1 h, nulio laipsnio temperatūroje. Čia laikosi sušalęs į ledą vanduo įvairiausiomis formomis, ledas čia kiekvienais metais ir aptirpsta ir iš naujo sušąla, ledo išgraužas formuoja per ertmes prapučiantis vėjas. Seniausias sušalęs ledas čia aptiktas/nustatytas 5000 m senumo.
Išėjus iš ekskursijos atsiduriame debesyje, prieš tai matyta panorama iš 1550 aukščio dabar tik pilkas fonas.
Vakare į kitą kempingą Camping u Landhaus Kastenhof Fam P u M Weißacher, šį kartą sąlygos panašios, kaina 33 eur, o dušas, jeigu reikia - už papildomą mokestį - 1 €. ir papildomų tapkių nereikia neštis į tualetą :D
Kitą rytą lankome tarpeklį Liechtensteinklamm, kuris šiuo metu, kai rašau apie tai, yra po audros laikinai uždarytas. Šiame tarpeklyje praleidome apie 1,5 h. Pradžioje, kur gražūs vaizdai aptverti tinklinėmis tvoromis šiek tiek nuvylė, nes atrodė, kad į viską teks žiūrėti per vielinį tinklą, tačiau toliau viskas buvo labai gražu, o vietomis net ir baugoka (dėl akmenų ir uolų).
Tą pačią dieną po pietų vykstame iki Krimlio krioklio. Tai yra aukščiausias krioklys Austrijoje, jo bendras aukštis yra apie 380 metrų, ir jis susideda iš trijų etapų, kur vanduo krenta per stačias uolas. Krioklį lengva pasiekti pėsčiųjų takais, kurie suteikia galimybę pasigrožėti juo iš įvairių kampų. Mes ir ėjome, lipome iki to trečiojo jo aukšto. Ėjome nuo 1070 m aukščio iki 1465 m. Gavosi, kad įveikėme apie 400 m aukščio per maždaug 4 km. Pačiame viršuje kelias tikrai statokas, bet lygus eiti, todėl nusileidome turbūt tris ar keturis kartus greičiau nei užlipome į viršų. Turiu pasakyti, kad jau po keletos tokių intensyvių dienų, ir nuovargis kojose pasijautė.
Vakarui vėl renkamės kempingą. Šiame regione jų visai nemažai. Beje, ko nežinojome, galbūt būtume
pasinaudoję, tai kad prie pat Krimlio parkavimo aikštelių esantis kempingas Camping Krimmler Wasserfälle siūlo tokius dalykus, kaip nemokamas Krimlio krioklio lankymas, kas mums kainavo po 8 € ir dar parkavimas kainavo 7 €, tai viso už tai gavosi 23 eur, o jei būtume apsistoję tame kempinge būtų į kempingo kainą tai įėję, bet gal tada ir kempingas brangesnis,.. mums pavyko visai nebrangiai apsistoti tolėliau esančiame kempinge Alpen Camping Aigner - sumokėjome už naktį 24 eur, čia dušas vėlgi už papildomą mokestį, tačiau yra kriauklės, tualetai, viskas, ko reikia, o dar ir vaizdas!…
Šiandien jau kaip ir poilsio diena, palengva paliksime Austriją, tačiau su nuostabiais vaizdais. Vykstame prie Hohe Salve (Aukštoji Salvė) kalno. Keliamės keltuvais su persėdimu nuo 620 m aukščio iki pat 1820 m virš jūros lygio. Reiškia keltuvais pakelia virš vieno kilometro. Sumokėjome viso už abu 55 €. Hohe Salve yra vaizdingas kalnas, esantis Tirolyje, Austrijoje. Jis yra vienas iš populiariausių turistų traukos objektų šiame regione. Kalnas siekia apie 1828 metrų aukštį, o jo viršūnė yra populiari dėl panoraminio vaizdo, kuriame matyti net iki 70 kitų Alpių viršūnių. Hohe Salve yra puiki vieta įvairioms veikloms ištisus metus. Vasarą kalnas tampa mėgstama vieta žygeiviams, kurie gali mėgautis daugybe takų ir maršrutų, vedančių į viršūnę. Taip pat, ant viršūnės yra nedidelė barokinė koplyčia – viena aukščiausiai esančių Tirolyje. Čia nuo kalno viršūnės stebėjome parasparnių skrydžius. Atvyksta sportininkai su didžiulėmis kuprinėmis, kuriose nešasi savo parašiutą, apraišus ir visa kitą, kas reikalinga. Išsilanksto, išsidėlioja, sulaukia tinkamo vėjo gūsio ir įsibėgėję pakyla ir sklendžia. Kai kurie po ilgo sklandymo nusileidžia visai apačioje, o kai kurie sugrįžta besklandydami į tą pačią vietą, iš kur ir pakilo. Čia pat buvo ir dalinami lankstinukai, jei kas norėtų leistis tandemu, siūlomi įvairūs patyrimai - nori lengvai, nori su daugiau adrenalino ir panašiai. Be to, Hohe Salve turi restoraną, kurio langai yra į visas puses, net tualete yra dideli langai. Čia mes užsisakėme po austrišką obuolių štrudelį. Šioje viršūnėje praleidome apie 3 valandas.
Po kalno aplankymo jau patraukėme link Vokietijos, pervažiavome sieną, dar kažkiek pavažiavome, ir pasirodo, per vėlai praėjom ieškoti nakvynės, kiek bandėm - visi kempingai priima tik iki 18 val. ir viskas, skambink neskambinęs, niekas jau nebelaukia tokių vėlyvų svečių. Jau visai tamsoje susiradome per park4night programėlę aikštelę ir joje sustojome pernakvoti. Savaitgalis, o ši aikštelė pasirodo tokiu metu populiari tarp jaunimo, bet atsistojus atokiau pavyko išmiegoti. Sekančią dieną, nors iš pat pradžių to nebuvom planavę, bet prieš porą dienų sugalvoję, vėl važiuojame per Čekiją, vėl perkam vienos dienos kelių vinjetę ir vykstame prie Lenkijos sienos esantį nuostabų Teplické skály gamtos parką. Teplicės uolos yra įspūdingas gamtos draustinis, Adršpašo-Teplicės uolų komplekse. Šis unikalus geologinis regionas garsėja savo aukštomis smiltainio uolomis, įspūdingais skardžiais ir siaurais tarpekliais, kurie per milijonus metų buvo suformuoti erozijos procesų. Uolų formos primena įvairius gyvūnus, žmones ar daiktus, daugelis uolų yra pavadintos. kaip pavyzdžiui arklio galva, mėsininko kirvis, indėno profilis ir t. t. tikrai labai įspūdinga vieta.
Čia praleidome apie 3-4 valandas, nuėjome apie 7 km. Labai labai patiko. Teplické skály ir visas Adršpašo-Teplicės uolų kompleksas turi ilgą istoriją, siekiančią viduramžius. Teritorija buvo apgyvendinta dar senovėje, o vietiniai gyventojai ir piligrimai pasakojo legendas apie čia gyvenančius mitinius padarus, o mes ir patys pamatę visą kraštovaizdį sakėm, kad čia tikrai gyvena troliai ir laumės :)
Vakare išvažiavome iš Čekijos ir Lenkijoje ieškojome kempingo nakvynei. Apsistojome Gadabout Hostel & Camp kempinge už 23 eur. Į kainą įėjo ir karštas dušas. Nors eilės neteko laukti, tačiau minusiukas šiame keminge man pasirodė tai, kad (bent jau kiek mums teko pamatyti), kad moterims yra tik vienas tualetas ir tas sujungtas vienoje patalpoje su vieninteliu dušu. Gal kažkur buvo ir daugiau, bet kiek matėm palapinių ir kemperių zonai, tai buvo būtent taip. Ir viskas, per sekančią dieną grįžome namo, namie buvome vidurnaktį, po kurio pro savo namų langą stebėjome šiaurės pašvaistę. Nuvažiuota arti 4000 km.
