Kelionė į Angliją 2009

Kelionė į Angliją. Tikslas – pasisvečiuoti-aplankyti sūnėną Aldą su žmona Ramune, bei nuvykti į Londoną.

2009-07-22 Iš Klaipėdos važiavome į Rygos oro uostą su Lino automobiliu Renault Clio. Kadangi neskubėjome, kelionė truko apie 4 valandas.

Iš Rygos skridome Ryanair bendrovės lėktuvu į London Stansted. Jokūbui tai buvo pirmas skrydis lėktuvu :) (O man – jei paskaičiavus kiekvieną lėktuvą – jau šešioliktas :D arba aštunta kelionė lėktuvu). Skrydis sekėsi gerai, visi patenkinti.

Į orouostą mūsų pasitikti atvažiavo Aldas su Ramune. Pasiglėbesčiavę skubėjome į automobilį. Mašinoje jau buvo nupirkta GRACO automobilinė kėdutė Jokūbui (mes ją pirkome per e-bay). Dabar laukė dar poros valandų kelias. Kai į namus atvykome, Lietuvoje jau buvo pusė 4 val. ryto. Čia laikas skiriasi dviem valandom, tad 01:30 nebuvo taip labai „baisiai“ vėlai. Pavargę po ilgos kelionės (ji truko iš viso 12 valandų) tuojaus pat klojomės ‚lovas‘ ir gulėm miegot. Visiems mums trims buvo paskirtas vienas jaukus kambariukas su pora čiužinių. Ant kurių, beje, labai patogiai miegojosi :)

Pirmoji diena. Aldas su Ramune jau darbe nuo 6 val. ryto. Mums palikta susipažinti su mus supančia aplinka. Pusryčiai prie šešiaviečio valgomojo stalo, didelis, 450 l akvariumas su didelėm žuvim, diidelis televizorius ant sienos, miiiinkštas kampas. Naktį dar spėjom paklaust, kaip prisijungt prie interneto su savo kompiuteriuku (Linas vežėsi savo mini-laptopą). Taigi – internetas – siųst žinutes namiškiams, kad sėkmingai atvykome. Mažas kiemukas su žaliuojančia žolyte. Sakė, kad gerą orą atsivežėm – taip, kaip šiandien švietė saulutė, tokio oro jau seniai nebebuvo šiose apylinkėse. Po pietų sulaukėme po darbo sugrįžtančių Aldo ir Ramunės. Pavalgėme skanius pietus – orkaitėje keptą vištieną su bulvėmis. Jokūbas ir pokaituko dar numigo. Pavalgę išvykome pasivaikščioti prie Šiaurės jūros. Vanduo nebuvo nuslūgęs, kaip tik pareidinėjo, jau buvo visai netoli betonuotų krantinių.

Pakeliuj ‚kliudėme‘ atrakcionus, tad Jokūbas pasisuko smagioje karuselėje.

Paplūdymyje radome keletą kriauklyčių, pasivaikštinėdami nuėjome iki yrančio įdomiai spalvoto balta-raudona smėlėto skardžio. Labai gražios ir neįprastos spalvos.

Tolumoje jūroje užmatėme vėjo jėgainių parką. Žinoma, viską fotografavome ir filmavome, kad ilgiau užsiliktų atmintyje, ir turėtume, ką namiškiams parodyti :). Kol grįžinėjome, jūra jau veržėsi per kraštus, bangos taškė einančius betonuota krantine.

Antroji diena. Kaip iš vakaro suplanuota – Londonas. Iš vakaro jau nupirkti bilietai traukiniu važiuoti iš King‘s Lynn‘o į Londoną, į bilieto kainą dar įėjo važinėjimasis metro visą dieną, visose zonose. Pusę devynių ryto, į duris paskambina emigrantas lietuvis. Su juo sutarta, kad jis mus nuveš į traukinių stotį :).  Jis Anglijoj jau apie septynis metus dirba ir gyvena. Labai padėkojome už pavežimą. Stotyje dar laukėme apie 20 min., kol atvažiavo traukinys. Įlipome, jaukiai įsitaisėme, ir vieną valandą ir 46 minutes važiavome Londono kryptimi.

Išlipome įžymioje King‘s Cross traukinių stotyje, čia yra ir įžymusis 9 ¾ peronas, kuriuo Haris Poteris į stebuklų šalį vyko :).

 Ilgai nelaukę išėjome metro link. Oras labai nepastovus, orų prognozės pranašavo striprų lietų visą dieną. Išsistudijavę Londono žemėlapį, jau Lietuvoj iš anksto pasidomėjus, ką vertą aplankyti, išsinagrinėjus metro planą, suradę tinkamą ir nuvykę keletą stotelių atsidurėme netoli Tower bridge. Čia papuolėme į stiprų lietų, šiek tiek palaukę, vistiek lyjant ėjome pažiūrėti įžymaus tilto.

Kiaurai peršlapome kojas. Sekantis ‚punktas‘ – St Paul katedra. Taigi – atgal į metro, su persėdimu ir mes jau visai šalia didžiulės St. Paul katedros.

Lietus nustojo lijęs. Maloniai pavaikščiojome, užėjome į katedrą, nusprendėme pirkti bilietus. Kadangi pardavėja nugirdo mus tarpusavyje lietuviškai šnekant, ji taip pat atsakė lietuviškai :). Katedra laaabai didinga. Labai aukšta. Netrukus nusprendėme lipti į bokštą, mat iš lauko matėme, kad žmonės labai aukštai užsilipę, Londoną iš viršaus stebi. Pirmoji stotelė belipant – tai apskritas balkonas bažnyčios viduje. Didžiulį įspūdį paliko aukštis, visa puošyba, freskos. Labai gražu ir didinga.apėję pusę rato kilome laiptukais dar aukščiau. Antra stotelė – didelis apskritas balkonas bažnyčios išorėje. Apėję ratą, apžvelgėme Londoną.

Bet laiptukai veda dar aukščiau. Laiptai metaliniai, permatomi, šiek tiek baugu, ar Jokūbas neišsigąs? Ištvermingai lipo laiptais iki pat viršaus. Ir pagaliau pasiekėme – gaila, tik, kad nedidelis balkonas, o žmonių, norinčių, pasižvalgyti, nusifotografuoti,  tikrai daug. Balkone sudėtinga ir prasilenkti, pasisekė, kad tuo metu nelijo, labai puikiai galėjome viską matyti. Tad gerai apsižvalgę, padarę keletą nuotraukų, leidomės žemyn tais pačiais laiptukais. (apie 250 pakopų)

Vėlgi – atgal į metro

– nes sekantis taškas Big Benas su Parlamento rūmais bei Londono akis. Išėjus prie Big Beno vėl lijo lietus. Pajutome ką reiškia lietingasis Londonas. Bet nestypsosi juk prie metro, tam ir atvykome, kad daugiau pamatytume. Big Benas labai įspūdingas, labai gražus.

Toliau nusprendėme, kaip ir Jokūbui buvo žadėta, eiti į apžvalgos ratą „Londono akį“, beeinant lietus po truputį silpnėjo. Nusipirkome bilietus į apžvalgos ratą, ilgai nelaukus į jo „kapsulę“ ir įlipome. Kadangi ratas nuolat sukosi, tai ir kilome aukštyn. Čia buvo šiek tiek poilsio ir pasižvalgymo į Londoną iš viršaus. Kaip ir buvau paskaičiusi – St. Paul katedra ir pigiau ir žiūrėti į Londoną iš viršaus gali kiek nori, o ratu sukantis laikas ribotas. Džiugesio pridėjo į šoną besitraukiantys sunkūs lietaus debesys. :) . besisukant rate jau sugalvojome, kur toliau eisime.

Per St. James parką prie Bekingemo rūmų. Skaisčiai pradėjo šviesti saulutė, buvo nuostabu eiti gražiu, žaliu, pilnu įvairių paukščių, voveraičių parką. Matėme ir pelikanus, ir gerves, ir bernikles ir kitokius paukščius, smagu buvo stebėti voveraites. Šiek tiek užkandome čia pat nusipirktu sumuštiniu ir pailsėjome. Jokūbas palakstė vaikams skirtoje žaidimų aikštelėje, kuri buvo visai netoli Bekingemo rūmų. Taigi priėjome ir juos. Pro tvorą stebėjome apsaugos kareivius, kurie karts nuo karto padaro griežtus judesius, ar pažygiuoja pirmyn-atgal.

Toliau perėjome Green parką, jo pakraštį, žolyne buvo išdėstyta daug poilsio kėdžių. Kadangi kažkur jau buvau mačiusi, kad yra tokios kėdės Londone, radusi laisvų – atsisėdau pailsėti. Truputį atsipūtę stojomės ir ėjom toliau. Čia pat prisitatė vyriškis su „kasos aparatu“ ir paprašė 2 paundus už pasinaudojimą kėde.  Uff, būčiau žinojus, kad jos mokamos... :D. Toliau prasiėjome judria Pikadilio gatve. Čia pravažiavo ne vienas dviaukštis autobusas, juodi taksiukai, daug mašinų, daug žmonių. Pakeliuj stovėjo suvenyrų kioskeliai. Viename jų Jokūbui nupirkome autobusiuką ir taksi, sumokėjome 2 svarus. Priėjome įžymųjį pastatą „televizorių“ kurio visa lenkta siena padengta reklaminiais ektranais. Toliau ketinome eiti į Oxfordo gatvę, mat girdėjau, kad ten yra ‚nebrangių parduotuvių‘, tačiau beeinant pajutome, kad esame visi trys jau labai pavargę, tad apsisukome ir ėjome link artimiausio metro. Kuriuo nusigavome į King‘s Cross traukinių stotį. Traukinys iš Londono pajudėjo 19:45, ir Kings Lynn‘e buvome apie puse dešimtos. Čia mus pasiėmė Aldas ir parvežė namo. Jokūbas jau traukinyje užmigo, ir miegantį parnešiau namo.

Trečia diena. Šeštadienis. Aldui ir Ramunei išeiginė diena. Tad pasitarę patraukėme į „Safari parką“. Kelionė automobiliu – 2 valandos. Diena nusimato graži – kaip pagal užsakymą. Safari parko taisyklė: važiuoji automobiliu keliukais, o gyvūnai vaikšto tose teritorijose laisvi. Mašinų eilė ilga, bet mes niekur neskubam. Priekyje matome raganosį (na, jis turbūt dėl savo rago tvirtumo – dar papildomai aptvertas), toliau zebrai, antilopės, dar toliau matėme drambliukus. Arčiau privažiavus įdėmiau apžiūrėti gali. Prie kanopinių gyvūnų nebaisu ir langus atsidarius važiuot. Tačiau išlipti yra draudžiama. Toliau dar įdomiau – įvažiuojame į tigrų aptvarus. Pro vienus vartus įvažiuoji, jie uždaromi, tada atidaromi kiti vartai – viskas dėl saugumo. Tigrų porą matėm, vienas tolimiausiam kamputyje gulinėjo, o kitas netoliese vaikščiojo. Čia jau griežtai reikalaujama, kad langai būtų uždaryti. Toliau – meškos, vilkai.. o įdomiausia turbūt – liūtai. O jų nemažai J guli visi (apie 15) saulutės atokaitoje, čia ir mašinų „kamščiai“ susidarę, visiems įdomu liūtus „laisvėje“ pamatyt. Visai kitas vaizdas, nei žiūrint į už grotų pirmyn atgal bevaikštantį gyvūną. Toliau – žirafos.