Dviračiais į Šventąją bei Papę. 2013 rugsėjo 6-8 d.

Panašiai tokią dviračių išvyką jau norėjome surengti rugpjūčio pradžioje. Tačiau pridėdami dar porą dienų prie kelionės į Suomiją, atidėjom šią išvyką rugsėjo mėnesiui. Taigi, atėjo rugsėjis, pirmomis dienomis toks lietingas. Nusprendėm - jei sekantį savaitgalį nelis, važiuosim į Šventąją, Latviją ir pan. Martynas pasiūlė nakvoti jo sesers kempinge. Mes, aišku, sutikom, ir mielai priėmėm šį pasiūlymą. Taigi - preliminarus planas: penktadienį vakare, po darbų, važiuojam į Šventąją. Viskas taip ir vyksta. 18 val. prie universiteto (kadangi pakeliui) susitinkame: aš, Linas, Aleksandras, Martynas ir Ieva. Pradedame smagią išvyką. Oras visam savaitgaliui numatomas - puikus! Greitu mynimu iki saulėlydžio pasiekėme Palangą. Užsukom ant Palangos tilto, ak, tiksliau - estakados ;) palydėti saulutę.

Dar apie 12 km dangui betemstant miname iki Šventosios. Pakeliui nuostabus vaizdas: pušynas, o už jo skaisčiai oranžinis dangus/fonas. Tokį reginį ne bet kur ir ne bet kada pamatysi. Jau visai prieš pat Šventąją įsijungiau prožektorių, nors iš esmės galima buvo kelią matyti ir be papildomo apšvietimo. Martynas mums rodo kelią. Įvažiuojame į sodybą, kurioje pūpso maži namukai, kurie ištisą vasarą būna apgyvendinti turistų. Sezonas pasibaigė, kempingai užsidarė, tad mums, taip sakant "saviems", įsijungia žalia šviesa :). Bet kol kas aplink tamsu. Išsirenkam namelį, nusprendžiam visi penki miegoti viename. Susinešam lovas taip, kad visi ir tilptume :) Vakarojam namuke. Vieni snūduriuoja, kiti dar ne. Nuskambėjo pasiūlymas eiti prie jūros. Mmm .... Ji visai netoli, čia pat. Gerai, einam! Po 10-ties minučių mes jau gėrimės jūros ramybe ir gausiai žvaigždėtu dangumi. Super vakaras. Vėliau virtuvėlėje gurgšnojome karštą arbatėlę, kol pradėjo merktis akys. Naktis šalta. Kai ką gelbsti "super-duper" miegmaišiai :) kai ką - šilti ir daug drabužių :)

Kelionė į Suomiją 2013 m. rugpjūčio 3-10 d.

Kaip mes nusprendėme keliauti į Suomiją.

Kadangi dauguma mūsų šeimos narių rugpjūčio mėnesį turėsime atostogas, nusprendėme, kad rugpjūčio 3-10 d. būtų gerai visiems kartu pakeliauti. Gal važiuojam į Rygą ir keliamės kruizu į Stokholmą? Ne, per daug laiko kelyje ir per mažai pamatysim. O gal pasinaudojam kokiu paskutinės minutės pasiūlymu ir skrendam į Turkiją ar kokią Tenerifę? Ne, vasarą keliauti į šiltus kraštus - per karšta. (Tuo labiau, kad dabar jau žinom, jog ir Lietuvoje tą savaitę buvo beprotiškas karštis). Gerai, tada į šiaurę - pvz Škotiją?! Gal?.. o gal į Suomiją? ten ir gamta graži, ir nė vienas šeimos narių nebuvę, ir pažvejot būtų ir gamtos pažiūrėt, ir Helsinkį pamatyt? Taip! ši mintis visiems tinka :)
Ėmėm rinkti medžiagą apie Suomiją, domėtis, ką vertėtų šioje šalyje pamatyti :) Perkam kelto Talinas-Helsinkis-Talinas bilietus, ieškom, kur apsistosim nakvynei Taline ir t.t. Pakuojamės..

Gana dažna keliautojų, turinčių kates, pirmoji "kelionės" nuotrauka. :)

Kretingos kryptis

Birželio 22 d. važiavome į sodybą, Joskauduose, netoli Palangos. Ten vyko Lino kursiokų (kurių iš 20 žmonių buvo tik 2) ir kitų žmonių susitikimą Joninių proga. Pagal planą turėjome vežti dar tris žmones. Tačiau dienos eigoje paaiškėjo, kad sava mašina vyksim tik dviese. Todėl nusprendėme pakeliuj aplankyti kai kurias vietas ir paieškoti lobiukų (Geocaching).
Taip gavosi, kad šiandiena vis tik tapo rekordinė lobukų suradimo diena :D - 8 lobiukai per dieną. (na, mes dar nepriėjom prie to, kur kas 200 metrų yra po lobiuką - kaip pvz Vilhelmo kanalo serija, kuri susideda iš 80-ties lobiukų kas 200 metrų :D )
Artimesnis ir tiesesnis kelias į Joskaudus yra per Palangą, tačiau mes pasirinkome kelią per Kretingą.
Taigi, pirmoji stotelė - prie Kretingalės bažnyčios. Čia "mūsų laukė" nano-konteineriukas, kuriame, aišku ir pasirašėme.
Netoliese - už poros kilometrų - Kretingalės tilto lobiukas

Užsiimant Geocaching'u smagiausias dalykas yra tas, kad apsilankai tokiose vietose, į kurias šiaip sau neužsuktum.

Klaipėdos lobiukai. Žvejų uostelis

Pagaliau, po ilgos žiemos, ir į Klaipėdą atėjo pavasaris! Ta proga ketinome pasivažinėti dviračiais, kol kas nebuvom nusprendę, kur važiuosime, ketinom su Martynu, bet jam pasikeitė planai, o pas mus atėjo Vitalis, pabuvęs šiek tiek su mumis kartu pavalgė pietus (keptos vištos šlaunelės su bulvėm) ir važiavom "pasidviračiuoti". Pradžioj užsukom į Kruizinių laivų terminalą, kaip tik buvo atplaukęs kruizinis laivas, tai ir jo vykom pažiūrėt. Toje vietoje jau kartą ieškojom lobiuko, bet neradom, o šį kartą pasisekė. Konteineriukas nedidelis, ir vos į jį tilpo popieriukai, ant kurių visi radę pasirašo (logbook'ai). Mums besirašant pamačiau, kad toje pačioje vietoje žmonės taip pat ieško konteineriuko, tad teko pasilabinti ir pasisakyti, kad mes jau radom, ir kad jie irgi gali pasirašyti. Persimetėm keletu žodžių angliškai. Jie iš Olandijos, atplaukė kruiziniu laivu. visi pasirašėm, kam reikėjo, ir grąžinom konteineriuką į vietą. Geocaching svetainėje parašiau, kad reikia kažkaip atnaujinti, nes vieta tai svarbi, lobiukas irgi turėtų būti, kiek įmanoma, tvarkingas :)
Tai gi - tai pirmas lobiukas šiandien ir iš viso mūsų - 72-as. Po to prasukom dar kartą pro Klaipėdos piliavietę, ieškojom ieškojom, bet neradom. Jau kelintą kartą nerandam Pilies lobiuko..

Toliau važiavom Vitalio namų link - į pietinę Klaipėdą. Po to jis mums rodė kelią, kur jis kartais bėgioja.
Pradžioj važiavom Nemuno gatve, po to  Smiltelės gatve :)

Pėsčiųjų žygis "Kęstutėnai" 2013

Einant paskutinius sausio mėnesio žygio (26 km) metrus, sakiau sau ir Linui: "Na,.. manau, kad ir 30 km nueičiau". Taip sakiau, nes jau žinojome, jog balandžio mėnesį bus organizuojamas sekantis  pėsčiųjų žygis - 32 km, Bijotuose, netoli Kryžkalnio.

Nors, praėjus kiek laiko, jau sau sakiau, kad ne, nenoriu.. Bet, vaikinams pradėjus mane ir Aušrinę kalbinti, persigalvojau ir jau su nekantrumu laukiau. Kadangi delsėme registruotis, tai registracijos mokestis vis augo. iki balandžio 6 d. buvo 38,5 Lt vienam asmeniui. Nespėjus prisiregistruoti, žinojome, kad registruojantis žygio dieną - mokestis bus - 40 Lt. Susitaikę su tokia didoka registracijos kaina vis tik ruošėmės žygiui. Tuo pačiu nutarėm vežtis Jokūbą į kaimą (netoli Bijotų gyvena jo močiutė). Paskutinę dieną prieš renginį, sustreikavo Martyno sveikata, ir jis atsisakė vykti. Orų prognozės buvo pusėtinos, bet beveik palankios. Į žygio pabaigą ketino truputį palyti. Iš vakaro feisbuke pasirodė trasos nuotraukos. O jos maloniai nenuteikė :)

Pėsčiųjų žygis "Klaipėdos sukilėlių keliais" 2013

Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius kartu su Lietuvos Šaulių Sąjungos Klaipėdos apskrities Jūrų šaulių 3-ąja rinktine 2013 m. sausio 18-19 d. dvykiltą kartą organizavo tradicinį nakties žygį „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šiame žygyje dalyvavome ir mes :)
Žygio maršrutą Priekulė – Klaipėda, mums teko įveikti nakties metu, pakartojant 1923 m. savanorių sukilėlių judėjimo maršrutus ir laiką.
Mūsų komandą sudarė 11 narių, ir vadinosi "Velouostas". 2013 m. sausio mėn. 18 d. vakare, kai kurie jau iš anksto nusipirkę autobuso bilietus, vykome sausakimšu autobusu į Priekulės Ievos Simonaitytės gimnaziją. Mūsų komandos kapitonas buvo Linas! Jam ilgokai teko stovėti laukiant registracijos ten, kur kitų komandos narių net neįiledo. be kita ko - ten ir taip buvo daaag žmonių. Kažkur nugirdėjim, kad šiemet prisiregistravo apie 2000 žygeivių. (vėliau išgirdau ir kitokius skaičius - 1300, 1200).  Prisiregistravę gavome maršruto aprašymą ir žemėlapį. Reikėjo nueiti 26 km atstumą. Kelias šį kartą (pernai irgi ėjom - 29 km iš Gargždų į Klaipėdą) buvo tikrai labai geras. Visas kelias driekėsi miesto ir miško keliais: Priekulės gyvenvietė, miško kelias, Kairių poligonas, palei Vilhelmo kanalą ir dar apie 6 km Klaipėdos mieste iki sporto maniežo. Šį kartą, kitaip nei pernai, nespėjom pavargti nuo starto laukimo. Tik gavę žemėlapį, jau už 45 minučių galėjom startuoti. Tad pajudėjome tikrai pakankamai anksti - 21:20 val.! o Komandų buvo labai daug.
Nors nuotaikos buvo geros, kievienas postas kažkiek dar labiau praskaidrino nuotaikas :) Smagu gauti postų štampukus :).

Pirmasis kontrolinis postas buvo visai netoli: nužygiavus vos 4,5 km. Iki antrojo teko ilgėliau paeiti. Iki tol jau ir pūslių kai kas prisitrynė ir sąnarių skausmus jautė ir kojos peršlapo :) tačiau II-ojo posto nuotaika tai atpirko :) prie istorinės Lietuvos-Vokietijos sienos mus pasitiko vokiškai uniformuoti kareiviai, ir vokišku akcentu liepė laikytis tvarkos :) už posto smagiai degė lažužas. Dar už poros šimtų metrų mūsų laukė palapinės su šilta koše bei skania arbata. Kitoj palapinėj net prisėst ir pavalgyt ramiai buvo vietos :) Taip mes įveikėme pusę maršruto - 13,8 km. Ilgai neužsisėdėję, toliau tęsėme žygį. Antroji žygio dalis taip pat sekėsi gana sėkmingai. Dar apie 4 km miško keliu, o toliau jau miestas, ir trečiasis kontrolės punktas. Oras buvo puikus, tad ir žygeivių nuotaikos puikios (na, gal tik ne tų, kurie kojų skausmus kentė).

 Mūsų komanda (dauguma visai nesunkiai, kai kam kažkiek sunkiau) sėkmingai finišą pasiekė 2:30-3:00 valandą ryto. Žygiavome apie 5 valandas. Pasiekę finišą gavome diplomus, ir štampus į Lietuvos žygeivio pasus (kas turėjo). Ir man tokį pasą Linas įgijo. Ir štampą už pernai metų žygį gavau, mat tam tikslui ir pernykštį diplomą kuprinėje nešiausi :D

Nuotykių parkas "Kar kar" Klaipėdoje

Šiandien visa šeimyna ir kaimynas :) buvome laipynių parke. Šis parkas įrengtas Poilsio parke. prie mūsų darbovietės. Kartais, kai geras oras, per pietų pertrauką einam ten pavaikštinėti. Nors ir nesu tokiom laipynėm laipiojusi, ir labai labai netraukia manęs toks sportas, bet kai jau buvo baigiamas įrenginėti, apžiūrėjom, ir aš tada labai pasidžiaugiau, kad pagaliau toks parkas įrengtas Klaipėdoje! Pa-ga-liau! Mačiau spaudoje visokių pavydžių žmonių straipsniukų - ale neteisėtai, ale negeroj vietoj, ale dar kas nors... O man kaip tik džiugu - ir vieta puiki, ir Klaipėdai tokio jau seniai reikėjo :)

Spalio mėnesį "betoj" buvo akcija šiai pramogai. Nupirkau porą kuponų. Tačiau laiku neišnaudojom :(
Už tai šiandien ryžomės papramogauti taip :) Atsinešiau, aišku, ir tuos kuponus, tad užskaitė tuos pinigėlius, kuriuos buvau įmokėjus, plius primokėjom, kiek trūko iki standartinės kainos.

Aprišti apraišais, išklausę neilgus apmokymus, išmėginę karabinų funkciją bei ratukinį-čiuožimo-skrydžio karabiną, palikom vaikus su treneriu (taip jie jį vadino) leidomės į trasą :) Vaikams tuo metu buvo aprodytos vaikiškos trasos ir šis bei tas papildomai paaiškinta :) Taigi ėjom iš eilės į visas trasas. Tik "juodosios" neėmėm, nes jau perspėjo, kad ji tikrai sunki :D.  Kadangi aš nesu tokia puiki laipiotoja kaip Linas, ėjau gerokai lėčiau. Užtai Linas vieną trasą net pakartotinai su manimi perėjo, bet vis turėjo palaukti, kol aš pereisiu kokią tai užduotį. O šiaip aš labiau susikaupiu, kai einu viena :)
Man kai kurios užduotys pasirodė ganėtinai sunkios (na, kokios 3) , buvo taip, kad užlipau ant lyno, žvelgiu, kas manęs laukia ir stoviu neinu, o galvoje mintis - ir ko aš čia užsilipau? :D ir tada rankos-kojos drebėt ima :D tada nusiraminu ir toliau einu :D Raudonojoj trasoj baisokai man dviračio užduotis pasirodė: baisu apskritai sėst ant dviračio, kuris yra ant lyno (nors jis ten gerokai įsunkintas - nusiverst praktiškai neįmanoma), atsisėdau, ir pavažiavau iki viduriuko tik, o tada nei pirmyn nei atgal. Minti neina, nes sėdynė per žemai. na bet po kelių sucypimų, pavyko :D o Linas nusivylė - sako - nieko įdomaus :D Dar viena tokia kaip su supynėm, tai susipainiojau su saugos lynais :D kai perėjau užduotį, karabinai liko įsikibę supynes, tada ir švilpiau ir šaukiau, kad reikia pagalbos :D bet kadangi mano balsas tylus, o ten ir buvom gana toli nuo paslaugų centro,... ir gerai, kad negirdėjo. Vis tik pati išsikapanojau :D Reikėjo vėl grįžti vieną žingsnį atgal ir nusikabinti po vieną karabiną, jį perkabinant ten, kur turi būti :) ir dar vienas - psichologiškai baisus - kai reikia šokti iš gana aukštai (žemės atžvilgiu) bet nušokus net nespėji susivokti o jau čiuoži virš tinklo. Ir pabaigai-poilsiui  "praskridom" skrydžių trasą :) Bendrai paėmus - aukščio baimės nebuvo. Apraišai ir karabinai savo psichologinį darbą atliko :D. Iš tiesų tai labai man patiko ši pramoga, toks aktyvus laisvalaikio leidimo būdas :) Vaikai irgi liko labai patenkinti: po porą kartų kiekvieną trąsą perėjo. Nors pradžioj kiek sunkoka buvo su tais karabinais susitvarkyti, bet jau pabaigoj mačiau, kad gana mikliai persiseginėja :)
Nuotraukų kol kas nėra, nes visi aktyviai laipiojom, nebuvo nei kam nei kada fotografuoti :)

Ši nuotrauka padaryta sekantį kartą vienoje iš sunkesnių trasų :D