Jeruzalė (Kelionė į Izraelį, 2016)

Vieną dieną praleidę saulėtame Tel Avive, kitą rytą (2016-11-01) išsinuomoję septynvietį automobilį išvykome į Jeruzalę (apie 70 km). Stebėjausi, pakeliui matomais miškais. Pasirodo, kaip vėliau sužinojau, jie yra dirbtinai užauginti ir dirbtinai drėkinami... sunku tuo patikėti. Skaičiau, kad miškai pasodinti, “sugalvojus gudrią laistymo sistemą: kiekvienas medelis sodinamas vamzdelyje, kurio viršutinė dalis primena piltuvėlį. Naktimis iškrenta rasa, ji nusėda ant piltuvėlio kraštų, keli šimtai lašų nuteka prie pat jauno medelio šaknų, padėdami jam prigyti. Medeliui paaugus vamzdelis suyra, o šaknys pačios susiranda drėgmės žemėje” (šaltinis). Iš tikro tai beveik visas žemės ūkis Izraelyje klesti ne tik todėl, kad dirbtinai drėkinama, bet dykumose dar ir dirvožemius pasigamina.

Jeruzalę pasiekėme gana greitai. Hostelį buvome užsisakę visai prie senamiesčio. Automobilį galėjome pastatyti toliau esančioje mokamoje aikštelėje. Jeruzalėje apsistojome dviem nakvynėm, tad automobilio prireiks, tik išvykstant į Nazaretą.  Hostelis - Palm hostel. Kas itin mėgsta švarą ir komfortą – to šiame hostelyje neras :D Bet kadangi mes „neišpindėję“ - tiesiog džiaugėmės patogia vieta - visai arti vienų senamiesčio vartų.

Viešime Palm hostelyje

Senamiestis apjuostas didžiule siena, bei viduje pasidalinęs į keturis kvartalus:  musulmonų, krikščionių, žydų ir armėnų. 
 

Jeruzalės senamiesčio planas (šaltinis)

 Į senamiestį įėjom pro Damasko vartus. Čia - arabų (musulmonų) kvartalas-turgus. Susigūžti priverčia triukšmas ir bruzdelynė. Prekiautojai šaukia vieni per kitus, kas garsiau, siūlydami savo prekes. Tose siaurose gatvelėse tarp pėsčiųjų 'įsipaišo' ir motoroleriai ir automobiliai ir net traktoriai!

Senamiesčio turgus

Damasko vartai

Senamiestį perėjome Via Dolorose kelio dalimi (tai Jėzaus kančios kelias, kuriuo jis nešė kryžių į nukryžiavimo vietą). Štai tokiais ženklais yra sužymėtos 'stotelės', kuriose stabtelėjama prisiminti įvykio, vykusio prieš daugiau nei 2000 metų.

Iš senamiesčio išėję pro Liūto vartus pamatėme Alyvų kalną. Reikėjo tik nusileisti žemyn, ir vėl užlipti. Mūsų kompanijai (dviem močiutėm, vienam su kojos trauma ir kt.) tai nebuvo labai menka užduotis. 

Tuo metu nejaukumą sukėlė, kad gatvėje nuo apačios iki senamiesčio buvo uždarytas mašinų eismas, vaikščiojo ginkluoti pareigūnai. Tačiau gana greitai prie jų visų pripratom, jie vaikšto visur, laikydami pirštą ant gaiduko, taip užtikrindami saugumą.. Prieš išvykstant į Izraelį, skaičiau LR užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas apie nelankytinas vietas. Alyvų kalnas tuo metu buvo įtrauktas į pavojingų vietų sąrašą. Nedrąsiai vietinio vaikinuko, kuris mus palydėjo į hostelį iš mašinų stovėjimo aikštelės klaustelėjau - ar saugu eiti į Alyvų kalną? Tai turbūt jis net nesuprato, kodėl aš to klausiu :) viskas buvo 'okey' :) Beeinant supratom, kad yra įmanoma ir autobusu užvažiuoti; ir pakeliui taksi vairuotojai siūlėsi pavėžėti į viršų už 10 eurų :) tiek to, užlipsim patys, gi to ir atvažiavom :) tuo labiau, kad tai ne kažkoks super-duper kalnas, o apie 100 m aukščio kalva, nuo kurios atsiveria užburiantis vaizdas į Jeruzalės senamiesčio kalvą.

Pirmiausia apsilankėme Getsemanės alyvų sode, kur anot Biblijos, Jėzus buvo naktį savo mokinio  išduotas ir kareivių suimtas. Pačių alyvmedžių kamienų neapkabinsi, bet per tvorą gali matyt, kokio senumo šie medžiai. Kaip kažkuriam tinklaraštyje jau ir skaičiau – tai, kad jeigu jie būtų neatitverti, tai šių, porą tūkstančių metų skaičiuojančių, medžių jau nebūtų, būtų tikinčiųjų išsinešioti po šakelę ir kaži ar bebūtų jau šią dieną ką pamatyt :D 

Norisi prisiliesti

Čia pat prie Getsemanės sodo užėjome ir į Visų tautų bažnyčią (Church of All Nations arba Church or Basilica of the Agony). Manoma, kad šioje vietoje Jėzus meldėsi paskutinę naktį prieš jį suimant. Ši bazilika buvo pastatyta 1924 m., statybas rėmė 12 skirtingų šalių, todėl ji taip pavadinta.  Kiekvienas iš 12 stogo kupolų turi po vieną auksu inkrustuotą, bažnyčią stačiusios šalies, simbolį.

Lipam toliau aukštyn

Viršuje užsukome į Tėve mūsų (Pater noster) vienuolyną. Įėjimas kainuoja kelis šekelius. Vaikštinėjom lauke, apžiūrinėjom “mozaikas” su įvairiomis pasaulio kalbomis išrašyta Viešpaties malda. Staiga užėjęs lietus suginė mus į vienuolyno koplyčią. O ten viduje - garbingai puikuojasi lietuviškai išrašyta “Tėve mūsų”. Pabuvome, parymojome, padėkojom Dievui už saugią kelionę.. ir šiaip už viską, ką mums kasdien suteikia,.. iš tikro tai kasdien dėkojam :) kažkur skaičiau, kad "Tėve mūsų" bažnyčią pastatė toje vietoje, kur Jėzus išmokė šios maldos, bet tai nėra tiesa. Pagal Bibliją,  tai vyko kitoje vietoje.

"Tėve mūsų" originalo kalba bei lietuviškai

Jeigu Tel Avive buvo labai karšta, deginomės ir maudėmės jūroje, tai Jeruzalė leido primiršti, kad esame šiltuose kraštuose. Lijo ir buvo vėsoka.

Dabar jau leidžiamės žemyn, kad pasigrožėti Jeruzalės senamiesčio panorama. Čia įrengta keletas apžvalgos aikštelių – nori aukščiau, nori žemiau, iš visur vaizdas įspūdingas. 

Čia pat nuokalnėje – didžiausios ir seniausios pasaulyje žydų kapinės - virš 150 000 kapų. Kai kurie kapai yra net 3000 metų senumo. Tai yra šventa vieta žydams. Žydai tiki, kad atėjus didžiojo teismo dienai (pasaulio pabaigai), kuomet ateis Mesijas, čia palaidotieji bus prikelti pirmieji. Daug pasaulio žydų savo amžiaus pabaigoje atvyksta į Jeruzalę, kad nugyventų paskutinius savo metus ir būtų palaidoti būtent šiose kapinėse.

Leidžiamės dar žemyn, ir užsukame į Viešpaties ašarų koplyčią (Dominus flevit). Tai ašaros formos bažnyčia. Manoma, kad šioje vietoje Jėzus, tą naktį prieš jį suimant, žvelgė į Jeruzalę ir verkė dėl to, kas jos laukia. Mums atėjus, koplyčioje vyko vestuvių ceremonijos repeticija.

Kitos dienos rytą kėlėmės labai anksti. 7 val. ryto mes jau žengėme pro Damasko vartus. Tuo metu gatvelės ilsėjosi nuo praeitos dienos triukšmo -  vos keli prekeiviai, visos turgavietės užsklęstos. Ramiai ir gaiviai prasiėjom senamiesčiu.

Tokio ankstyvo ryto tikslas buvo - apsilankyti ant Šventyklos kalno, dar vadinamu Morijos kalnu. Tai visoms trims religijoms: islamui, judaizmui ir krikščionybei šventa vieta.

-Norite paskambinti Dievui? Dešimt šekelių.

- Kodėl taip pigiai?

-Vietiniai pokalbiai kainuoja nebrangiai.

 Ant Morijos kalno, kur buvo sukurtas Adomas; ir kur Abraomas vos nepaaukojo savo pirmagimio sūnaus Izaoko, ten stovėjo pirmoji Karaliaus Dovydo ir Saliamono šventykla (X a. pr. Kr.), kurioje buvo saugoma Sandoros skrynia su akmeninėmis plokštėmis, ant kurių buvo iškalta 10 Dievo įsakymų. 6 a. pr. Kr. babiloniečių buvo sugriauta, iš jos yra likusi tik Raudų, arba Vakarinė, siena. 1 a. pr. Kr. šventykla buvo atstatyta Erodo Didžiojo, o 70-aisiais metais sugriauta romėnų.

Judaizmui - nes vakarinė šventyklos siena - tai vienintelė šventa pirmosios Šventyklos liekana. Pasak žydų legendų, Dievo galia – niekada neapleido sienos, todėl žydai ėmė melstis prie jos.
Krikščionybei - nes čia stovėjusioje Erodo pastatytoje antrojoje šventykloje lankėsi Jėzus, išvartė prekystalius, išmėtė prekiautojų pinigus, išvaikė aukojimui skirtus parduodamus gyvulius. Taip pat pranašavo apie Jeruzalės šventyklos sugriovimą.

Islamui - tai yra trečias svarbiausias piligrimystės tikslas po Mekos ir Medinos. Čia ~VI-VII a. Mahometas buvo pasodintas ant sparnuoto žirgo Burako ir pakilo į dangų.

Musulmonai buvo paskutiniai, užkariavę šią vietą, todėl šiuo metu ten stovi Al Aksos (Al Aqsa) (didžioji) mečetė bei paauksuotas Uolos kupolas (Dome of the Rock - Uolos šventykla). Į šių mečečių kiemą kitatikiai įleidžiami tik per vienus vartus-tiltą šalia Raudų sienos ir tik keletą valandų per dieną (laiką reikėtų pasitikslinti). Einant reikia pereiti patikras, metalo detektorius, tikrina rankinukus, kuprines, pasus.

Apie 7:25 val. mes jau stovėjome eilėje, kad patekti į Šventyklos kalną. Kadangi buvome anksti, tai ir eilė nebuvo ilga.  Čia pat savo akimis išvydome ir garsiąją Raudų sieną. Kadangi Raudų sienos "darbo laikas" yra dieną-naktį, tad sugrįšime prie jos vėliau. 

Praėjus patikras dar buvome darbuotojų nužvelgiami ir gavome pastabas apie nepakankamai pridengtas kūno vietas :)

Kiemas didžiulis, erdvus, grįstas laiko nugludintais akmenimis. Auksu spindintis Uolos mečetės kupolas. Vaizdas į Alyvų kalną. Prisėdome. Netoliese pora bandė nusifotografuoti, nustatydami fotoaparato laikmatį. Šventyklos darbuotojo buvo labai greitai sureaguota - negalima palikti jokio daikto nuo jo pasišalinant - nes tai atrodo, kaip sprogmuo. Į Uolos kupolą nebuvome įleisti, nes įleidžia tik musulmonus. 

Al Aksos (Al Aqsa) mečetė

Uolos šventykla (Dome of the Rock)

 

Apie 8 valandą pamatėm, kad jau aktyviai renkasi turistų grupės - kas su geltonom kepuraitėm, kas su žaliom, vedlys su tokios pat spalvos iškelta vėliavėle, ruošiasi ekskursijoms. Taip mes prasilenkėme su turistų antplūdžiu. Iš šventyklos kalno išėjimų yra daugiau, tad galima pasirinkti bet kurį kitą.

Dar gana tuščiomis senamiesčio gatvėmis patraukėme link Kristaus kapo bazilikos (Holy Sepulchre), kuri yra krikščionių kvartale. Vietoje buvome apie 8:40, tai labai geras laikas lankyti gausiai turistų lankomas vietas. Taip pat mažiau lankytojų būna prieš pat užsidarymą.

Kristaus kapo bazilika – viena svarbiausių vietų viso pasaulio krikščionims. Bažnyčių-koplyčių kompleksas pastatytas toje vietoje, kurioje buvo nukryžiuotas, palaidotas, o vėliau prisikėlė Jėzus Kristus. Tos tikrosios uolos, tikrieji akmenys, kurie lietėsi su to meto žmonėmis ir įvykiais slūgso giliai po statiniais. Kur ne kur įrengtas langelis, pro kurį matyti ta tikroji žemė. šiose vietose pastatytos bažnyčios ir koplyčios ne kartą buvo sugriautos ir vėl atstatytos. Paskutinė pastatyta 1810 m. ir iki šių dienų išlikusi nepakitusi.

Kad lengviau būtų įsivaizduoti, kaip ten kas - padeda šis paveikslas. Čia parodyta, kur yra kapas, kur Golgotos kalnas ir kaip viskas yra užstatyta. Turint šią schemą galvoje, nesunku susigaudyti ir pačioje bazilikoje.

Kapo bazilikos schema (Šaltinis By Yupi666 at English Wikipedia, CC BY-SA 3.0)

Vestibiulyje guli plokštė, ant kurios Jėzų nuėmus nuo kryžiaus jis buvo paguldytas, kad patepti laidotuvėms. Į dešinę - Golgotos (Kaukolės arba Kalvarijos) kalnas, jo koplyčia, laiptais reikės pakilti, o į kairę Kristaus kapo koplyčia. Viską aplankėm.
 

Palyginus su musulmonų kvartalu, krikščionių kvartalas man pasirodė labai europietiškas

Jeigu vakar nebūčiau mačiusi traktoriaus Via Dolorose gatvelėje, tai nesuprasčiau čia kabančio ženklo prasmės - tai traktorių eismą draudžiantis ženklas. Atrodo - mums savaime aišku, kad į tokį pasaulinės reikšmės senamiestį, kur gatvės ne kaip įprastos gatvės, o daug kur laiptuotos gatvelės, turėtų būti draudžiama važiuoti bet kokiomis transporto priemonėmis, bet čia daug kur pamatysi ir motociklų ir automobilių ir kaip vakar mačiau - net traktorių, kuris vos vos prasisuko vingiuotais senamiesčio labirintais. Tikėtina, kad įvažiuoja turėdami tam tikrus leidimus, tikriausiai dėl gyvenamos vietos arba dėl prekybos. 

Taip anksti pradėję savo ekskursijas, turėjome pakankamai laiko nuvykti ir į Betliejų. Tad hostelyje papietavę, iš greta esančios autobusų stoties visuomeniniu transportu ten ir išvykome. Apie Betliejų rašiau čia.

O vakare Inga turėjo įvykdyti vieną misiją, t.y. nunešti ir įkišti į Raudų sieną draugės įduotą raštelį. Nors ir jau visi buvom šiandien prisivaikščioję, tačiau nė vienas nepraleidom progos dar kartą ten nueiti. Tamsiu paros metu Vakarinė siena atrodo taip pat įspūdingai. Siena padalinta į dvi dalis- kairėj vyrams, dešinėj moterims. Vyrų 'kažkodėl' retos gretos išsirikiavusios :) o moterų pusėj net eilės reikėjo sulaukti, kad prieiti ir paliesti.

Jei ketini ilgiau čia pabūti, gali prisėsti, yra daug kėdžių, taip pat 'stalelių' su maldaknygėm. Moterys sėdi (arba stovi), skaito hebrajišką raštą ir linguoja į priekį. Kaip vyrai daro - nemačiau. Žiūrėti draudžiama. Todėl yra neperžiūrima tvora, kad nesižvalgytų vieni į kitus. Raudų sienos istorija - ilga ir labai įdomi.

Nuo raudų sienos ėjome į Žydų kvartalą. Iš tikro tai labai įdomu. Lipi laiptais aukštyn, paeini gatvele, tada dar lipi aukštyn, vieniems tai stogas kitiems - gatvė, kiemas su palmėm, kažkur tunelis, laksto vaikai, tais labirintais gali ir paklysti. Kaži ar kokia navigacija padėtų rasti išėjimą. Nuostabą sukėlė beveik pačiam viršuj - pamačius vietos gyventojų naudojamus automobilius.

Užlipus aukštai - auga medžiai, tolumoje tunelis ir automobilis

Žydų kvartalo detalės, bei vaizdas nuo Alyvų kalno

 Priešingai nei musulmonų kvartale, čia jautėsi jaukumas (tikriausiai dėl vaikų krykštavimų). Kad ir kiek aš būčiau norėjusi dar paklaidžioti Žydų kvartalo labirintais, dauguma jautėmės pavargę, ir dar norėjom praeiti ketvirtuoju - armėnų kvartalu. Dar kitaip nei musulmonų ir negu žydų - šis pasirodė tuščias, ir kitaip nejaukus ir netoks įdomus (gal ir dėl to, kad jau buvo vėlus laikas).

Klaidūs tuneliai

Trumpai tariant, apsilankymas Jeruzalėje man labai patiko, paliko daug įspūdžių. Ir dabar kai rašau atsiminimus, nuo kelionės yra praėję lygiai metai (per vieną dieną neina visko surašyti), atsitraukus nuo šios veiklos (rašymo ir nuotraukų dėliojimo), šmėstelėjus minčiai apie tai, aplanko jausmas, kad dabar, ką tik neseniai, gal vakar, gal užvakar ten lankiausi. Nors buvom Jeruzalėj porą pilnų dienų, ir tikrai nemažai aplankėm ir pamatėm, tačiau tikrai būčiau turėjusi, ką nuveikti ir kur nueiti ir dar vieną dieną.

Laukite  tęsinio :) mes lankėmės dar ir Tel Avive, Nazarete, Tiberijuje, Kafarnaume, Akko, Haifoje bei prie Negyvosios jūros :)

Betliejus (Kelionė į Izraelį, 2016)

2016 m. lapkričio 2 d. mums teko garbė apsilankyti Betliejuje (Palestinos mieste).


Izraelis pastatė 3-8 m aukščio, betoninę (ne visur), saugumo sieną tarp Izraelio ir Palestinos, kad išvengti terorizmo grėsmės, nes anot jų, palestiniečiai puldinėja žydus. 2000 metais buvo pradėta statyti  siena: viso 780 km ilgio, tam tikromis atkarpomis ir laikotarpiais. Sienoje buvo įrengti tikrinimo postai, kiek skaičiau ankstesnių atsiliepimų apie viešnagę Betliejuje, visiems reikėjo pereiti patikrinimo postus. Tam ir mes buvom pasiruošę. Tačiau mus, įsėdusiuosius į viešojo transporto autobusą, vežė nuo Jeruzalės senamiesčio į pat Betliejaus miestą; jokių patikrinimo postų pereiti nereikėjo. Išlipus iš autobuso mus iškart pasitiko taksistai siūlydami savo "ekskursijų vadovų" paslaugas. Kadangi jokio kito plano neturėjom, tad priėmėm vienų jų pasiūlymą mus pavežioti. Tad vienas iš lankomų objektų ir buvo sienos fragmentas.

Tiesa, grįžtant atgal į Jeruzalę, autobusas ilgokai stovėjo poste. Visi palestiniečiai (pilnas autobusas jaunimo) turėjo išlipę iš autobuso praeiti patikrinimą, o mus, turistus, įlipę kareiviai patikrino sėdinčius - pasus, vizas, jų galiojimo laikus.

(Autobusai iš Jeruzalės, vežantys į Betliejų laukia stotyje, esančioje prie Damasko vartų, priešais Palm Hostel'į, kelionė kainuoja apie 6 šekelius).

Betliejaus panorama

Apie ką pirmiausia pagalvojate išgirdę pavadinimą - "Betliejus"? Aš apie tai, kad ten, kažkur toli, viename tvartelyje, gimė Jėzus Kristus, kad Kalėdų laikotarpyje vienur ar kitur matome tai vaizduojančias prakartėles. Skautai iš Betliejaus šiuo laikotarpiu gabena Taikos ugnį, uždegtą būtent ten, kur ir gimė Dievo sūnus ir t.t.

 Alyvmedžio dirbinių parduotuvėlė Betliejaus senamiestyje. 

Ir tikra prakartėlė iš Betliejaus! :)

Betliejuje

Betliejus (hebr. bet-laham - Duonos namai) buvo Dovydo miestas. Dovydas buvo efratiečio sūnus, o šioje vietoje ir gyveno efratiečių gentis :) . Jėzus augo ne Betliejuje, o Nazarete, bet gimė būtent Betliejuje - Dovydo mieste.


Kai Juozapas ir Marija dėl politinių aplinkybių iš Nazareto atkeliavo į Betliejų, tikriausiai netgi į Juozapo nuosavybėje esančius namus (nes pats Juozapas buvo kilęs iš Betliejaus, kuriame tikriausiai buvo jam priklausančio turto), svečių kambariuose jau nebebuvo vietos, nes buvo privažiavę daug giminaičių - dėl visuotinio surašymo. Marijai prisiartino metas gimdyti ir jie pasišalino į gretimą patalpą - tuo metu tarnavusią kaip tvartą (ten buvo ėdžios). Šis tvartas ir buvo požeminė ola, nes Izraelyje buvo paplitęs paprotys namą statyti prie olos arba ją įtraukti į gyvenamųjų namų kompleksą (G. Kroll, 1990).

Jėzaus gimimas - šios olos garbinimo pradžia. Šią olą garbino pirmieji krikščionys. Tai, kas ten įvyko, žino visi aplinkiniai. Patys pagonys kiekvienam, kas tik nori klausytis, papasakoja, kad šioje oloje gimė kažkoks Jėzus, kurį krikščionys garbina ir jam meldžiasi (G. Kroll, 1990).


Numalšinus žydų sukilimą, 135 metais, visuotinio pykčio ir niršulio metu, buvo norėta išnaikinti krikščionybę, todėl Jėzaus gimimo vietoje buvo pastatyta šventykla Adoniui (Veneros mylimajam).

Vėliau ši ola buvo pagerbta pamaldžių imperatorių: aukomis, sidabriniais ir auksiniais daiktais, ir 326-333 metais Šv. Elenos sūnaus Konstantino I įsakymu buvo pastatyta Gimimo bažnyčia.

 

Į seniausią pasaulio krikščionių bažnyčią patenkama pro labai žemas duris, vadinamas „kuklumo durimis“. (Tikėtina, kad įėjimo anga buvo sumažinta dėl antpuolių.)

 

Žymesnių IV a. Izraelio teritorijoje statytų bažnyčių atsiradimo priežastis yra "šventosios olos" (šventosios grotos). Jos buvo nepakeistos įtraukiamos į pastatų kompleksą. Taigi Gimimo bažnyčia lokalizavo Viešpaties Jėzaus Gimimą Betliejuje. 

Kuomet mes lankėmės Gimimo bažnyčioje, kad patekti į gimimo olą, driekėsi "nežmoniška" žmonių eilė :D Ir kadangi neturėjome nuosavo gido šioje bažnyčioje, nebuvo, kas mus pastūmėtų stoti į eilę. Tad pasitenkinome tik apsilankymu pagrindinėje bažnyčios salėje, prie altoriaus, virš šios vietos. (Gimimo olos nuotraukos pasiskolintos iš interneto platybių).

Ten kur anksčiau buvo garbinama ola - šiandien čia didingas pastatas, o virš vietos, kur Jis gimė, pastatytas altorius. Altoriuje yra keturiolikakampė žvaigždė, žyminti vietą, kur gimė Dievo sūnus, tokia pati žvaigždė yra ir gimimo oloje, toje vietoje, kur buvo paguldytas ką tik gimęs kūdikis. 14 kampų reiškia triskart po 14 žmonių kartų nuo Abraomo ligi Dovydo, nuo Dovydo ligi Babilonijos tremties ir nuo tremties ligi Kristaus gimimo (šaltinis, Mato 1, 17).

Iki 385 metų Jėzaus gimimas buvo švenčiamas sausio 6 d., bet buvo minimas ne tik gimimas, tačiau ir Jo krikštas Jordano upėje ir I-asis stebuklas (vandens pavertimas vynu) bei dieviškasis apsireiškimas (ant apreiškimo kalno). Pamokslininkas Jeronimas atvykęs į Betliejų 385 m. gruodžio 25 d. pamoksle priekaištavo, kad Jėzaus gimtojo krašto žmonės nešvenčia atskirai Jėzaus gimimo šventės. Pamoksle taip pat kalbėjo, kad auksas ir sidabras tinka pagonims, o krikščionių tikėjimui tiko anoji, molinė prakartėlė, tas kuris gimė, niekino auksą ir sidabrą... Tačiau nesmerkė tų, kurie aukojo brangias dovanas taip pagerbdami Dievo sūnų (G. Kroll, 1990).

Nuo tų laikų atėjo paprotys Jėzaus gimimą švęsti gruodžio 25 d. Nors ilgainiui plačiai tai nepaplito, nes tai buvo naujovė, modernu, tam buvo priešintasi, bet nuo  422-458 metų jau tai buvo švenčiama ir Jeruzalėje.


529-556 m. Gimimo bažnyčia buvo apgriauta per žydų-samariečių karus.

562 m. ant buvusių likučių ją atstatė Justinianas I šiek tiek pakeldamas grindis, išklodamas marmuro plokštėmis, taip išsaugodamas senąsias mozaikines grindis. Taip pat šiek tiek pailgino pastatą :)
Pro atvertą angą dabartinėse grindyse matomos išlikusios mozaikinės senosios bazilikos grindys.

614 m. persai įsiveržę į šalį sugriovė visas krikščionių bažnyčias, išskyrus Gimimo bažnyčią Betliejuje. Kadangi joje buvo Persijos magų paveikslų - iš pagarbos jų nelietė. O tie Persijos magai buvo - mūsų dabar taip vadinami trys išminčiai, arba trys karaliai su persiškais rūbais.

Šiuo metu visas vidus išpuoštas marmuru, auksu ir sidabru. Mūsų lankymosi metu labai daug kas buvo uždengta, nes vykdoma restauracija, buvo pristatyta pastolių.

Aplankėme ir Piemenėlių lauką. Senovėje, prie bažnyčios, kuri vadinosi "pas piemenėlius" buvo sodas, apjuostas siena, o jame labai šviesi ola, kurioje angelas Gabrielius naktigonės metu pasirodė piemenėliams ir pranešė apie Kristaus gimimą. Šioje vietoje įvairiais laikmečiais vis buvo pastatyta po koplyčią arba bažnyčią ir jos įvairių sukilimų bei karų metu buvo nugriaunamos.
Šiuo metu čia ant kalnelio stovi moderni Angelo koplytėlė. (Piemenėlių laukų vieta žemėlapyje)

Greta koplytėlės, žemiau, yra tos buvusios piemenėlių grotos, tai olos, kuriose piemenys vakarodavo.

Jų viduje yra piemenėlių ekspozicijos: olos olose :) , kad lengviau būtų įsivaizduoti, kaip tai atrodė anuomet.

Čia pat paveiksle vaizduojama, kaip angelas piemenims praneša, kad Betliejuje gimė Dievo sūnus.

Kitas objektas, kurį verta aplankyti Betliejuje - tai Pieno grota (Grotta del Latte) - tai katalikų koplyčia, pastatyta 1872 m. Nuo senų laikų ši vieta buvo krikščionių piligrimų centras, Marijos šventykla ir vienuolynas.

 Dabartinėje koplyčioje yra išlikusi dalis mozaikinių V amžiuje statytos bažnyčios grindų.

Šiuo metu koplyčioje paveikslais bei skulptūromis akcentuojamas Marijos kūdikio žindymas.

Padavimais kalbama, kad čia, šioje vietoje Marija žindė kūdikį, ir nuo nutiškusio pieno lašo čia žemė, t. y. uolienos, tapo baltos.  (koplyčios koordinatės)
 

Netoliese Pieno grotos yra Alyvmedžio suvenyrų "fabrikas", prie to "fabriko" - parduotuvėlė, iš ten ir pirkome suvenyrus. Yra ir daugiau suvenyrų parduotuvėlių, tačiau anoji buvo sujungta su dirbtuvėmis. Padarė įspūdį. Patiko, kad suvenyrai tikrai čia pat gaminami. O virš tų dirbtuvių, siaurais lauko laiptais užlipus ant plokščio stogo, atsivėrė viso Betliejaus panorama.

Kaip jau ir minėjau - mus vežiojo taksistai, už sutartą mokestį. Turint sveikas kojas, visa tai galima apvaikščioti ir pėsčiomis - turėtų susidaryti maždaug iki 5 km. Tai nėra daug, ir žinant tiksliai, kur eiti - galima šauniai pasivaikščioti. Dėl įvažiavimo į Betliejų Izraelyje nuomota mašina - nieko negaliu pasakyti, nes taip neketinome daryti, nes manėme, kad net izraelietiškas autobusas  nebus įleistas į Palestiną, reikėtų klausti nuomos punkte.

Papasakoti apie Betliejų norėjau jau Kalėdoms - nepavyko, nespėjau. 
Prieš kelionę į Izraelį rinkau informaciją apie šią šalį, lankytinas vietas. Informacijos tikrai yra labai nemažai. Bet apie Betliejų lietuvių kalboje man buvo nepakankamai. Šiam aprašymui nemažai informacijos ėmiau iš Gerhard Kroll knygos "Jėzaus pėdomis" (1997) (Ačiū sesei Ingai ir jos bendradarbei Eglei). Tikiuosi, kad mano aprašymas buvo naudingas :) ir tikiuosi, kad pasitarnaus Jums, kai planuosite ten nuvykti :)

Skaitykite daugiau - apsilankymas Jeruzalėje